erškėtinių šeimos kaulavaisiniai medžiai ir krūmai. 3—6 m aukščo, rutulišku vainiku. Vyšnios turi 7—17% cukraus, 2% rūgščių, 16 mg% vitamino C, rauginių medžiagų, pektino. Vyšnios turi maždaug 4 kartus daugiau vitamino C negu slyvos. Valgomos šviežios, iš jų gaminamos uogienės, kompotai, sultys, vynas, trauktinės. Vyšnių lapų, kaip aromatingo priedo, dedama į rauginamas bei marinuojamas daržoves.
Vyšnioms tinka purios, humusinės, laidžių podirviu, karbonatingos dirvos, {mirkusiose ir sunkiose dirvose auga prastai. Dauginamos šaknų atžalomis, skiepijimu ir žaliais auginiais. Derėti vyšnios pradeda anksti: krūminės po 2—3 metų nuo pasodinimo į sodą, o medžio formos — po 4—5 metų. Suaugusi vyšnia duoda 30—40 kg vaisių. Normaliai augdamos vyšnios dera kasmet. Nederliaus metai būna po šaltesnių žiemų, kai nušąla pumpurai, vaisinės šakelės arba žiedai. Produktyvinis vyšnių amžius — 20—30 metų. Pasenusius krūminių atžalinių vyšnių kamienus galima pakeisti naujais iš atžalų. Tokios atnaujintos vyšnios toje pačioje vietoje gali augti dar 20 metų. Iš kaula-vaisinių grupės vyšnios ištvermingiausios šalčiams. Ankstyvosios vyšnios prinoksta birželio II pusėje — liepos I pusėje (‘Žagarvyšnė’), vidutinio vėlyvumo vyšnios prinoksta liepos II pusėje (‘Podbielskinė’), vėlyvosios vyšnios prinoksta liepos pabaigoje arba rugpjūčio mėnesį (‘Vietinė rūgščioji’, ‘Zukovskaja’, ‘Paunksninė’, ‘Keleris 16’).
