Vyšnios,

erškėtinių šeimos kaulavaisiniai medžiai ir krūmai. 3—6 m aukščo, rutulišku vainiku. Vyšnios turi 7—17% cukraus, 2% rūgščių, 16 mg% vitamino C, rauginių me­džiagų, pektino. Vyšnios turi maždaug 4 kar­tus daugiau vitamino C negu slyvos. Valgo­mos šviežios, iš jų gaminamos uogienės, kom­potai, sultys, vynas, trauktinės. Vyšnių lapų, kaip aromatingo priedo, dedama į raugina­mas bei marinuojamas daržoves.

Vyšnioms tinka purios, humusinės, laidžių podirviu, karbonatingos dirvos, {mirkusiose ir sunkiose dirvose auga prastai. Dauginamos šaknų atžalomis, skiepijimu ir žaliais augi­niais. Derėti vyšnios pradeda anksti: krū­minės po 2—3 metų nuo pasodinimo į sodą, o medžio formos — po 4—5 metų. Suau­gusi vyšnia duoda 30—40 kg vaisių. Nor­maliai augdamos vyšnios dera kasmet. Ne­derliaus   metai   būna   po   šaltesnių   žiemų, kai nušąla pumpurai, vaisinės šakelės ar­ba žiedai. Produktyvinis vyšnių amžius — 20—30 metų. Pasenusius krūminių atžalinių vyšnių kamienus galima pakeisti naujais iš atžalų. Tokios atnaujintos vyšnios toje pačio­je vietoje gali augti dar 20 metų. Iš kaula-vaisinių grupės vyšnios ištvermingiausios šal­čiams. Ankstyvosios vyšnios prinoksta birželio II pusėje — liepos I pusėje (‘Žagarvyšnė’), vidutinio vėlyvumo vyšnios prinoksta liepos II pusėje (‘Podbielskinė’), vėlyvosios vyšnios prinoksta liepos pabaigoje arba rugpjūčio mėnesį (‘Vietinė rūgščioji’, ‘Zukovskaja’, ‘Paunksninė’, ‘Keleris 16’).