Erkės.

Iš daugelio erkių rūšių žmonės daž­niausiai susiduria su tokiomis, kurios parazi­tuoja ant naminių gyvulių ir paukščių.

Yra erkių, kurios platina įvairių ligų (er­kinio encefalito, erkinės grįžtamosios šiltinės ir kt.) sukėlėjus.

Norint apsisaugoti nuo erkių, dirbant gamtoje, vartojamos atbaidomosios priemonės. Drabužiai preparatais api­purškiami skersiniais ruožais (kas 5—7 cm), apykaklės, rankogaliai — ištisai.

Kai nakvojamą ant žemės, reikia naudoti marlinius dangalus, sumirkytus tuose pačiuose preparatuose arba apipurkštus jais (mirkyti reikia ne rečiau kaip kas 10 dienų). Reikia naikinti naminių gyvulių erkes, taip pat žiur­kes ir peles . Paukščiai narveliuose kai kada kenčia nuo paukščių erkių; norint išnaikinti erkes, narvelį ir karteles reikia nuplikyti verdančiu vande­niu, metalinį narvelį galima apdeginti litavi­mo lempos liepsna, bambukines ir nendrines karteles reikia gerai išdaužyti, narvelio vidų išpurkšti preparatu. Miške žmo­nes ir šunis dažnai puola miškinė erkė, kuri yra erkinio encefalito pernešėja. Jeigu trau­kiant įsisiurbusią erkę nutraukiama jos galvu­tė ir straubliukas lieka odoje, tai prasideda vietinis odos uždegimas. Todėl erkę reikia traukti labai atsargiai. Jeigu straubliukas vis dėlto lieka odoje, tai jį reikia išimti ugnyje įkaitinta arba spiritu dezinfekuota adata. Išėmus erkę, tą vietą reikia patepti jodo tirpa­lu arba patrinti spiritu. Jeigu erkė netyčia sutraiškoma pirštais, tai jais negalima liesti akių, burnos, nosies — rankas reikia nuplauti muilu.