Raktažolė, primulė (Primula)
Raktažolinių (Primulaceae) šeimos gėlė. Raktažolės yra plačiai paplitusios visame žemės rutulyje.
Šiltnamiuose bei kambariuose auginamos raktažolės yra kilusios iš Kinijos, Japonijos, Tai kininė raktažolė (P. chinensis Lindi.), atvirkščiaūgė raktažolė (P. obconica Hance) ir smulkiažiedė raktažolė (P. malacoides Franch.).
Kininė raktažolė. Lapai ovališki, karpyti, apatinė pusė plaukuota. Žydi baltais, rožiniais ir ryškiai raudonais pilnaviduriais arba tuščiaviduriais žiedais. Gerai auga sausoje, vėsioje, 8—14° temperatūros patalpoje. Tinka kambariams papuošti ir puokštėms.
Veisiama sėklomis, ūgliais ir dalijant kerą. Sėklos gali būti sėjamos du kartus — gegužės ir birželio mėnesiais. Žemė paruošiama smėlinga lapinė. Kol sėklos sudygsta, indai laikomi drėgnoje, šiltoje ir tamsioje vietoje. Jauni daigeliai su 3—4 lapeliais pikuojami į lėkštes ar dėžutes, į tokią pat žemę. Paaugę daigai sodinami į 8—10 cm skersmens vazonėlius. Žemių mišinys sudaromas lygiomis dalimis iš durpinės, velėninės žemės ir atitinkamo kiekio’ smėlio, arba iš lapinės ir kompostinės žemės. Greit augančias kinines raktažoles reikia persodinti dar kartą į 11—12 cm skersmens vazonėlius ir tokį pat žemių mišinį. Ūgliais ir dalijant kerą kinines raktažoles geriausia veisti vasario—kovo mėnesiais. Ūgliai sodinami į drėgną smėlį arba baltąsias samanas. Negalima purkšti ūglių iš viršaus; užtenka sudrėkinti smėlį arba samanas.
Atvirkščiaūgė raktažolė. Stiebai ir lapai apaugę liaukingais plaukeliais. Žiedai plokščiai piltuvėliški, sutelkti skėtyje. Žydi ilgai ir gausiai stambiais, baltais, rožiniais, raudonais, mėlynais, purpuriniais žiedais. Liečiant šią gėlę rankomis ar uostant, galima suerzinti odą (tai dažniausiai pasitaiko tik turintiems jautrią odą). Todėl, padirbėjus prie atvirkščiaūgės raktažolės, rankas reikia nusiplauti valgomosios druskos tirpalu.
Ji gerai auga, esant 5—8° temperatūrai, drėgname šiltnamyje ir kambaryje.
Spartaus augimo ir žydėjimo metu atvirkščiaūgę raktažolę reikia gausiai laistyti saugant, kad vandens nepatektų ant žiedų ir jaunų lapelių.
Veisiama sėklomis. Balandžio—birželio mėnesiais pasėta atvirkščiaūgė raktažolė žydi žiemos metu. Norint turėti per ištisus metus žydinčių raktažolių, reikia jas sėti kas 2—3 mėnesiai. Sėklos greit nustoja daigumo, todėl sėti reikia tik šviežią sėklą.
Sėjai imama viržinės, lapinės žemės ir smėlio mišinys. Sėklos plonai pridengiamos žeme arba smėliu, ir ant indo uždedamas stiklas, paliekant plyšelį orui. Daiginama drėgnai, esant 15° temperatūrai. Paaugę daigai pikuojami į dėžutes 2—3 cm atstumu. Atvirkščiaugę raktažolę galima auginti keliolika metų, persodinant ją kiekvieną pavasarį į žemių mišinį, sudarytą iš 1 dalies durpinės, 1 dalies lapinės, 1 dalies mėšlinės, 1 dalies molingos ve-lėninės žemės, nedidelio kiekio sausų sutrintų paukščių išmatų ir 0,5 dalies smėlio.
Smulkiažiedė raktažolė. Lapai šviesiai žali, truputį raukšlėtu lakštu. Apatinė jaunų lapų pusė ir stiebai dažniausiai lyg miltuoti. Žiedai smulkus, piltuvėliški, skėteliuose sukrauti. Pasėta žydi po 4—7 mėnesių maloniai kvepiančiais baltais, rožiniais, raudonais ir purpuriniais žiedais.
Smulkiažiedė raktažolė turi daug gražių veislių, kurių tarpe yra išvestų ir Kauno botanikos sode (originatorius O. Skeivienė). Lietuvaitė — 27—30 cm aukščio, purpurinė; Jadvyga — 25—27 cm aukščio, švelniai rožinė; Jaunystė — 30 cm aukščio, raudonai purpurinė; Draugystė — 25—30 cm aukščio, ryškiai violetinė; Pasaka — 30—38 cm aukščio, pilnavidurė, švelniai violetinė.
Šios raktažolės gerai auga ir gausiai žydi 4—6° temperatūroje, šviesioje, tačiau saulės nekepinamoje vietoje.
Sėklos sėjamos birželio mėnesį. Tolesnė priežiūra tokia pat, kaip atvirkščiaugės raktažolės.