Žyma: prieskoniniai augalai

Nasturtės (didžiosios), nasturtinių šeimos vaistiniai, prieskoniniai, dekoratyviniai auga­lai. Savaime auga daugiausia Pietų Ameri­koje. Stiebas 0,5—3 m ilgio, laipiojantis, šakotas, mėsingas. Lapai apskriti, skydiški, ilgakočiai. Žiedai dideli, oranžiniai arba

Mėtos (pipirmėtės), notrelinių šeimos dau­giamečiai prieskoniniai, medingi, dekoratyvi­niai augalai. Kaip prieskonis vartojami žali ir džiovinti lapai. Jie stipriai ir maloniai kvepia. Eterinio aliejaus kiekis priklauso nuo veislės (2,2—3,3%).

Melisa, notrelinių šeimos daugiametis au­galas. Daugelyje šalių (ir Lietuvoje) kaip vaistinis, medingasis ir prieskoninis augalas auginama vaistinė (arba citrininė) melisa.. Jos lapuose yra apie 133 mg% vitamino C

Mairūnas, notrelinių šeimos vienmetis prie­skoninis augalas. Kilęs nuo Viduržemio jūros rytinių pakrančių, kur auga kaip daugiame­tis puskrūmis arba dvimetis augalas. Vien­metis kvapusis mairūnas užauga 30—50 cm aukščio. Jo

Gelsvės, salierinių šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Lietuvoje daržuose auginama vaistinė gelsvė. Kaip prieskonis vartojami jos lapai, stiebai, šaknys ir sėklos. Lapuose yra 0,5— 1,1 %, šaknyse — 0,6—1,0

DARŽELINĖ  ŽIOMENĖ   (DRACOCEPHALUM MOLDAVICA L.) Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos vienmetis augalas, kilęs iš Azi­jos. Rusijoje pasitaiko sulaukėjusių. Kultivuojamas kaip eterinis, prieskoninis ir medingas augalas. Mūsų respublikoje augi­namas darželiuose, soduose,

KVAPIOJI ZUBRAŽOLĖ (HIEROCHLOE ODORATA (L.)  WAHLNB.) Varpinių (Gramineae) šeimos daugiametis augalas, paplitęs šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje. Auga drėgnose, pel­kėtose vietose, krūmuose bei pušynuose. Mūsų respublikoje aptinkamas Pagėgių,

MĖLYNŽIEDIS VILKDALGIS (IRIS GERMANICA L.) Vilkdalginių (Iridaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas, kilęs nuo Viduržemio jūros. Kultivuojamas kaip eterinis ir deko­ratyvinis augalas. Lietuvoje auginamas darželiuose ir miestų bei gyvenviečių

VALGOMOJI VIKSVUOLĖ (CYPERUS ESCULENTUS L.) Viksvinių (Cyperaceae) šeimos vienmetis augalas, labai papli­tęs prie Viduržemio jūros, ypač Ispanijoje. Valgomoji viksvuolė, dažnai vadinama žemės migdolu, sena kultūra, kurią egiptiečiai au­gino

VAISTINE ŠVENTAGARŠVĖ (ARCHANGELICA OFFICINALIS HOFFM.) Skėtinių (Umbelliferae) šeimos dvimetis, kartais daugiametis augalas. Savaime augančių aptinkama visoje Rusijos te­ritorijoje, tačiau nedažna. Rusijoje ir kitose pasaulio ša­lyse kultivuojama. Yra išvestų

LENKTALAPIS  ŠILOKAS   (SEDUM REFLEKUM L.) Storalapių (Crassulaceae) šeimos daugiametis augalas, papli­tęs rytų europos dalyje, Kaukaze. Auga smėlingose ir akmeningose dirvose, pušynuose, ant geležinkelio pylimų. Vakarų ir Vidurio Europoje

PAPRASTOJI ŠANTRA (MARRUBIUM VULGARE L.) Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos daugiametis, maloniai kve­piantis augalas, paplitęs Europoje, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje. Mūsų respublikoje auginamas kaip vaistinis ir prieskoninis augalas. Pasitaiko sulaukėjusių. Stiebas

VAISTINIS ŠALAVIJAS(SALVIA OFFICINALIS L.) Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos daugiametis puskrūmis, kilęs nuo Viduržemio jūros pakrančių. Savaime auga tik šilto ir sauso klimato kraštuose. Kultivuojamas pietinėje Ukrainoje, Šiaurės Kaukaze ir

KVAPUSIS ŠALAVIJAS (SALVIA SCLAREA L.) Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos daugiametis arba dvimetis au­galas. Mūsų šalyje savaime auga Kryme, Kaukaze, Moldavijoje ir Vidurinėje Azijoje. Yra išvesta veislių. Kultivuojamas kaip eterinis