Žyma: krūmai

Ožekšnis (Evonymus japonicus Tnbg.) Celastrinių  (Celastraceae)   šeimos, kilęs iš Japonijos, Kinijos, nelepus,   visad   žaliuojantis krūmelis, blizgančiais, smulkiai dantytais,  tamsiai žaliais arba margais  lapais.  Žiedai  žalsvai  balti, vaisiai raudoni.

Mirta Mirta (Myitus communis L.) Mirtinių (Myitaceae) šeimos, kilęs iš Mažosios Azijos, puoš­nus, aromatingas, visad žaliuojantis krūmelis. Lapai smulkūs, tam­siai   žali,   lancetiški.  Žiedai balti, nedideli, vaisius — tamsi

Į paruoštas duobes medelius galima sodinti jau spalio pra­džioje. Bet jei žemė jose nesu­sigulėjusi, tai šį darbą reikia atidėti iki mėnesio pabaigos ar­ba net iki pavasario. Kokias veisles

Tuja (Thuja L.) Kiparisinių (Cupiessaceae) šeimos. Visada žaliuojantieji viena-namiai medžiai arba krūmai. Laja piramidiška, šakos kylančios, mažosios šakutės plokščios. Lapai žvyniški, kryžmiškai priešiniai, glaudžiai prie šakučių prisegti. Kankorėžiai

Sidabrinis žilakrūmis (Elaeagnus argentea Pursh) Tėvynė — Šiaurės Amerika. Žilakrūminių (Elaeagnaceae) šei­ma. Reta laja, 2—3 (5) m aukščio, krūmas arba medelis. Lapai kiaušiniški arba pailgai lancetiški, 3—5—6 (8)

  Siauralapis žilakrūmis (Elaeagnus angustifolia L.) Žilakrūminių (Elaeagnaceae) šeima. Tėvynė — Pietų Europa, Vi­durinė ir Mažoji Azija. Dygliuotas, 5—8 (10) m aukščio, krūmas arba medelis. Lapai pailgai lancetiški

Šermukšnialapė sorbarija (Sorbaria sorbifolia (L.) A. Br.) Tėvynė — Sibiras. Erškėtinių (Rosaceae) šeimos krūmai, 1,5—2 (3) m aukščio, stačiai augančiomis šakomis. Lapai nepori­niai, plunksniški, dideli, 20—25 cm ilgio,

Sausmedis (Loniceia L.) Šeivamedinių (Capiitoliaceae) šeimos, stačiomis arba vijoklinė­mis šakomis krūmai. Lapai paprasti, priešiniai. Žiedai netaisyklin­gi, geltoni, rožiniai arba raudoni. Vaisius — uoga. Gentyje yra apie 250 rūšių,

Raudonuogis šeivamedis (Sambucus racemosa L.) Tėvynė — Europa, Sibiras ir Tolimieji Rytai. Krūmas arba me­delis, 3—6 m aukščio, skėstašake laja. Lapai neporiškai plunksniš­ki, 10—16 cm ilgio, iš 5—7

Paprastasis ligustras (Ligustrum vulgaie L.) Tėvynė — Europa. Alyvmedinių (Oleaceae) šeimos, stačiašakis, 3—5 m aukščio krūmas, lancetiškais lapais. Žiedai maži, balti, šluotelių pavidalo žiedyne sukrauti. Žydi birželio—liepos mėnesį.

Kaulenis (Cotoneaster Med.) Erškėtinių (Rosaceae) šeimos krūmai, retai medeliai. Lapai pa­prasti, pražanginiai. Žiedai balti arba rožiniai, smulkūs, pavieniui arba žiedynuose sutelkti. Vaisiai nedideli, raudoni arba juodi, į obuoliukus

Kadagys (Junipeius L.) Kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, visada žaliuojantieji krūmai arba medžiai. Lapai spygliški, po 3 menturėse. Kai kurių šios šei­mos augalų lapai esti žvyniški, jie priešiniai. Kadagiai šviesomė-giai,

Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra L.) Tėvynė — Europa, Šeivamedinių (Caprifoliaceae) šeimos, krū­mas arba medelis 2—3—5 (10) m aukščio, į viršų platėjančia laja. Lapai neporiškai plunksniški, 20—30 cm ilgio

Jazminas (Philadelphus L.) Uolaskėlmių   (Saxiiragaceae) šeimos krūmai, 2—4 m aukščio, tiesiomis   šakomis.   Lapai   priešiniai,   kiaušiniški arba lancetiški. Žiedai balti, dideli, 2—5 cm skersmens, kvapnūs arba bekvapiai, pavieniai arba