Ožekšnis (Evonymus japonicus Tnbg.) Celastrinių (Celastraceae) šeimos, kilęs iš Japonijos, Kinijos, nelepus, visad žaliuojantis krūmelis, blizgančiais, smulkiai dantytais, tamsiai žaliais arba margais lapais. Žiedai žalsvai balti, vaisiai raudoni.
Mirta Mirta (Myitus communis L.) Mirtinių (Myitaceae) šeimos, kilęs iš Mažosios Azijos, puošnus, aromatingas, visad žaliuojantis krūmelis. Lapai smulkūs, tamsiai žali, lancetiški. Žiedai balti, nedideli, vaisius — tamsi
Į paruoštas duobes medelius galima sodinti jau spalio pradžioje. Bet jei žemė jose nesusigulėjusi, tai šį darbą reikia atidėti iki mėnesio pabaigos arba net iki pavasario. Kokias veisles
Tuja (Thuja L.) Kiparisinių (Cupiessaceae) šeimos. Visada žaliuojantieji viena-namiai medžiai arba krūmai. Laja piramidiška, šakos kylančios, mažosios šakutės plokščios. Lapai žvyniški, kryžmiškai priešiniai, glaudžiai prie šakučių prisegti. Kankorėžiai
Sidabrinis žilakrūmis (Elaeagnus argentea Pursh) Tėvynė — Šiaurės Amerika. Žilakrūminių (Elaeagnaceae) šeima. Reta laja, 2—3 (5) m aukščio, krūmas arba medelis. Lapai kiaušiniški arba pailgai lancetiški, 3—5—6 (8)
Siauralapis žilakrūmis (Elaeagnus angustifolia L.) Žilakrūminių (Elaeagnaceae) šeima. Tėvynė — Pietų Europa, Vidurinė ir Mažoji Azija. Dygliuotas, 5—8 (10) m aukščio, krūmas arba medelis. Lapai pailgai lancetiški
Šermukšnialapė sorbarija (Sorbaria sorbifolia (L.) A. Br.) Tėvynė — Sibiras. Erškėtinių (Rosaceae) šeimos krūmai, 1,5—2 (3) m aukščio, stačiai augančiomis šakomis. Lapai neporiniai, plunksniški, dideli, 20—25 cm ilgio,
Sausmedis (Loniceia L.) Šeivamedinių (Capiitoliaceae) šeimos, stačiomis arba vijoklinėmis šakomis krūmai. Lapai paprasti, priešiniai. Žiedai netaisyklingi, geltoni, rožiniai arba raudoni. Vaisius — uoga. Gentyje yra apie 250 rūšių,
Raudonuogis šeivamedis (Sambucus racemosa L.) Tėvynė — Europa, Sibiras ir Tolimieji Rytai. Krūmas arba medelis, 3—6 m aukščio, skėstašake laja. Lapai neporiškai plunksniški, 10—16 cm ilgio, iš 5—7
Paprastasis ligustras (Ligustrum vulgaie L.) Tėvynė — Europa. Alyvmedinių (Oleaceae) šeimos, stačiašakis, 3—5 m aukščio krūmas, lancetiškais lapais. Žiedai maži, balti, šluotelių pavidalo žiedyne sukrauti. Žydi birželio—liepos mėnesį.
Kaulenis (Cotoneaster Med.) Erškėtinių (Rosaceae) šeimos krūmai, retai medeliai. Lapai paprasti, pražanginiai. Žiedai balti arba rožiniai, smulkūs, pavieniui arba žiedynuose sutelkti. Vaisiai nedideli, raudoni arba juodi, į obuoliukus
Kadagys (Junipeius L.) Kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, visada žaliuojantieji krūmai arba medžiai. Lapai spygliški, po 3 menturėse. Kai kurių šios šeimos augalų lapai esti žvyniški, jie priešiniai. Kadagiai šviesomė-giai,
Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra L.) Tėvynė — Europa, Šeivamedinių (Caprifoliaceae) šeimos, krūmas arba medelis 2—3—5 (10) m aukščio, į viršų platėjančia laja. Lapai neporiškai plunksniški, 20—30 cm ilgio
Jazminas (Philadelphus L.) Uolaskėlmių (Saxiiragaceae) šeimos krūmai, 2—4 m aukščio, tiesiomis šakomis. Lapai priešiniai, kiaušiniški arba lancetiški. Žiedai balti, dideli, 2—5 cm skersmens, kvapnūs arba bekvapiai, pavieniai arba
