Kategorija: Naudingieji augalai

Kotiledonas Kotiledonas (Cotylendon) Storalapių (Crassulaceae) šeimos augalas. Kotiledonų yra labai daug rūšių; originaliausi: C. iarinosa Baker., padengtas baltomis dulkelėmis, kilęs iš Kalifornijos; C. pulvinata Hook., apaugęs bal­tais plaukeliais,

Katilėlis Katilėlis (Campanula isophylla Moret.) Katilinių (Campanulaceae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Itali­jos. Stiebas plonas, svyrantis. Lapai pilkai žali, nedideli, apvalūs. Žiedai varpelio pavidalo, mėlyni arba balti, didelėse

Kalanchoja (Kalanchoe) Storalapių (Crassulaceae) šeimos, gražiai žydintis, storais, mėsingais lapais tropikų Azijos ir Afrikos augalas. Žydi žiemą ir pa­vasarį raudonais, purpuriniais, baltais ir geltonais žiedais. Pamerk­ti vazoje žiedai

Čiobrelis Čiobrelis (Thymus serphyllum L.) Lupažiodžių (Labiatac) šeimos augalas. Auga mūsų respublikoje sausuose pušynuose ir smėlėtose vietose, 10—13 cm aukščio. Stiebas gulsčias, šliaužiantis, įsišaknijantis. Lapai smulkūs, elipsiški arba

Šaltalankis Šaltalankis išplitęs daugelyje Europos ir Azijos kraštų. Kaip dekoratyvinis augalas pradėtas augin­ti maždaug prieš 150 metų.  Sulaukėję šaltalankiai yra dygūs, iki 1 — 6 m aukščio išaugantys

Gloksinija, gesnerinių šeimos daugiametis gumbinis augalas. Kilusi iš Brazilijos. Lapai abipus švelniai plaukuoti, tamsiai žali, žiedai gražus, dideli, varpo pavidalo, įvairių spalvų. Yra veislių margais žiedais. Gloksinija pri­žiūrima

Špinatai, balandinių šeimos augalai. Mais­tui tinka jauni lapai, nuskinti, kol dar neišau­gęs stiebas. Špinatai vartojami dietiniam ir vaikų maitinimui, nes jie turi įvairių vitami­nų, daug mineralinių druskų, ypač

Šlamučiai (darželiniai ), astrinių šeimos daugiamečiai augalai. Lietuvoje auginami kaip vienmečiai. Žiedai balti, bronziškai geltoni, oranžiniai, raudoni, tamsiai violetiniai ir tamsiai purpuriniai. Žydi nuo liepos mėne­sio iki vėlyvojo

Paparčiai, gausi žolinių, rečiau sumedėjusių augalų grupė. Labai paplitę tropinio ir į subtropinio klimato juostose. Kambaryje au­ginamos rūšys labai puošniais įvairių atspal­vių žaliais lapais (lapūnais). Kambariniai paparčiai —

Raudonėlis (paprastasis), notrelinių šei­mos daugiametis medingas, prieskoninis, vaistinis, daržinis augalas. Jo lapuose yra iki 145 mg% vitamino C, lapų ir žiedų miši­nyje — iki 0,57% eterinio aliejaus, sėklo­se

Peletrūnas (estragonas, vaistinis kietis), daugiametė žolė. Auginama daugiausia Kau­kaze ir Vidurinėje Azijoje kaip prieskoninis augalas. Laukinių peletrūnų pasitaiko Sibire, Tolimuosiuose Rytuose. Valgiams suteikia malonaus aštrumo. Lapai ir jauni

Nasturtės (didžiosios), nasturtinių šeimos vaistiniai, prieskoniniai, dekoratyviniai auga­lai. Savaime auga daugiausia Pietų Ameri­koje. Stiebas 0,5—3 m ilgio, laipiojantis, šakotas, mėsingas. Lapai apskriti, skydiški, ilgakočiai. Žiedai dideli, oranžiniai arba

Mėtos (pipirmėtės), notrelinių šeimos dau­giamečiai prieskoniniai, medingi, dekoratyvi­niai augalai. Kaip prieskonis vartojami žali ir džiovinti lapai. Jie stipriai ir maloniai kvepia. Eterinio aliejaus kiekis priklauso nuo veislės (2,2—3,3%).

Melisa, notrelinių šeimos daugiametis au­galas. Daugelyje šalių (ir Lietuvoje) kaip vaistinis, medingasis ir prieskoninis augalas auginama vaistinė (arba citrininė) melisa.. Jos lapuose yra apie 133 mg% vitamino C