Kotiledonas Kotiledonas (Cotylendon) Storalapių (Crassulaceae) šeimos augalas. Kotiledonų yra labai daug rūšių; originaliausi: C. iarinosa Baker., padengtas baltomis dulkelėmis, kilęs iš Kalifornijos; C. pulvinata Hook., apaugęs baltais plaukeliais,
Katilėlis Katilėlis (Campanula isophylla Moret.) Katilinių (Campanulaceae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Italijos. Stiebas plonas, svyrantis. Lapai pilkai žali, nedideli, apvalūs. Žiedai varpelio pavidalo, mėlyni arba balti, didelėse
Kalanchoja (Kalanchoe) Storalapių (Crassulaceae) šeimos, gražiai žydintis, storais, mėsingais lapais tropikų Azijos ir Afrikos augalas. Žydi žiemą ir pavasarį raudonais, purpuriniais, baltais ir geltonais žiedais. Pamerkti vazoje žiedai
Čiobrelis Čiobrelis (Thymus serphyllum L.) Lupažiodžių (Labiatac) šeimos augalas. Auga mūsų respublikoje sausuose pušynuose ir smėlėtose vietose, 10—13 cm aukščio. Stiebas gulsčias, šliaužiantis, įsišaknijantis. Lapai smulkūs, elipsiški arba
Šaltalankis Šaltalankis išplitęs daugelyje Europos ir Azijos kraštų. Kaip dekoratyvinis augalas pradėtas auginti maždaug prieš 150 metų. Sulaukėję šaltalankiai yra dygūs, iki 1 — 6 m aukščio išaugantys
Gloksinija, gesnerinių šeimos daugiametis gumbinis augalas. Kilusi iš Brazilijos. Lapai abipus švelniai plaukuoti, tamsiai žali, žiedai gražus, dideli, varpo pavidalo, įvairių spalvų. Yra veislių margais žiedais. Gloksinija prižiūrima
Špinatai, balandinių šeimos augalai. Maistui tinka jauni lapai, nuskinti, kol dar neišaugęs stiebas. Špinatai vartojami dietiniam ir vaikų maitinimui, nes jie turi įvairių vitaminų, daug mineralinių druskų, ypač
Šlamučiai (darželiniai ), astrinių šeimos daugiamečiai augalai. Lietuvoje auginami kaip vienmečiai. Žiedai balti, bronziškai geltoni, oranžiniai, raudoni, tamsiai violetiniai ir tamsiai purpuriniai. Žydi nuo liepos mėnesio iki vėlyvojo
Paparčiai, gausi žolinių, rečiau sumedėjusių augalų grupė. Labai paplitę tropinio ir į subtropinio klimato juostose. Kambaryje auginamos rūšys labai puošniais įvairių atspalvių žaliais lapais (lapūnais). Kambariniai paparčiai —
Raudonėlis (paprastasis), notrelinių šeimos daugiametis medingas, prieskoninis, vaistinis, daržinis augalas. Jo lapuose yra iki 145 mg% vitamino C, lapų ir žiedų mišinyje — iki 0,57% eterinio aliejaus, sėklose
Peletrūnas (estragonas, vaistinis kietis), daugiametė žolė. Auginama daugiausia Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje kaip prieskoninis augalas. Laukinių peletrūnų pasitaiko Sibire, Tolimuosiuose Rytuose. Valgiams suteikia malonaus aštrumo. Lapai ir jauni
Nasturtės (didžiosios), nasturtinių šeimos vaistiniai, prieskoniniai, dekoratyviniai augalai. Savaime auga daugiausia Pietų Amerikoje. Stiebas 0,5—3 m ilgio, laipiojantis, šakotas, mėsingas. Lapai apskriti, skydiški, ilgakočiai. Žiedai dideli, oranžiniai arba
Mėtos (pipirmėtės), notrelinių šeimos daugiamečiai prieskoniniai, medingi, dekoratyviniai augalai. Kaip prieskonis vartojami žali ir džiovinti lapai. Jie stipriai ir maloniai kvepia. Eterinio aliejaus kiekis priklauso nuo veislės (2,2—3,3%).
Melisa, notrelinių šeimos daugiametis augalas. Daugelyje šalių (ir Lietuvoje) kaip vaistinis, medingasis ir prieskoninis augalas auginama vaistinė (arba citrininė) melisa.. Jos lapuose yra apie 133 mg% vitamino C
