Žyma: medžiai

Tai puiki alėja Forêt de Soignes miške ar parke, esančiame pietryčiuose netoli Briuselio, Belgijoje. Miškas, kurio plotas yra 4421 hektaras, yra populiari vieta, mėgstantiems aktyvų poilsį ar gražią aplinką. Jis

Paprastasis ąžuolas (Quercus   robur) natūraliai auga Rytų, Vidurio ir Vakarų Europoje. Tai vienas iš galingiausių medžių, užaugančių iki 40 metrų aukščio, kamieno skersmuo gali siekti iki 7 metrų. Ąžuolas, dažnai augantis atvirame

Gruodis – paskutinis metų mėnuo ir žiemos pradžia. Trum­piausios dienos nebeleidžia di­desnių darbų nuveikti. Kartais ir šalčiai sustiprėja. Gerai, kai vaismedžiai aprišti, kai sodo tvoros gerai sutvarkytos ir

Į paruoštas duobes medelius galima sodinti jau spalio pra­džioje. Bet jei žemė jose nesu­sigulėjusi, tai šį darbą reikia atidėti iki mėnesio pabaigos ar­ba net iki pavasario. Kokias veisles

Raganė (Clematis L.) Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalas. Jo tėvynė Vidurio Europa, Azija, Japonija, Meksika. Krūmai arba puskrūmiai. Auga stačiai arba laipioja lapkočiais. Lapai priešiniai, dažniausiai trilapiai, arba neporiškai

  Tuopa (Populus L.) Gluosninių (Salicaceae) šeimos. Stambūs, dvinamiai medžiai. Lapai paprasti. Žiedai vienalyčiai. Vaisius — dėžutė. Sėklos smul­kios, su skristuku, vėjo išnešiojamos. Tuopos greit augantys medžiai, gyvena

Tuja (Thuja L.) Kiparisinių (Cupiessaceae) šeimos. Visada žaliuojantieji viena-namiai medžiai arba krūmai. Laja piramidiška, šakos kylančios, mažosios šakutės plokščios. Lapai žvyniški, kryžmiškai priešiniai, glaudžiai prie šakučių prisegti. Kankorėžiai

Riešutmedis (Juglans L.) Riešutmedinių (Juglandaceae) šeimos dideli medžiai, plačiomis slambiašakėmis lajomis. Lapai neporiškai plunksniški, dideli, la­poja vėlai. Žiedai vienalyčiai, nepuošnūs, kuokeliniai žiedai su­krauti daugiažiedžiuose žirginiuose, piesteliniai žiedai —

Pušis (Pinus L.) Pušinių {Pinaceae) šeimos. Visada žaliuojantieji vienanamiai, įvairaus dydžio medžiai. Jaunų medžių lajos esti kūgiškos arba ci­lindriškos, senų — skėtiškos arba rutuliškos. Spygliai žali, ilgi, po

  Pocūgė (Pseudotsuga Carr.) Pušinių (Pinaceae) šeimos. Visada žaliuojantieji dideli medžiai. Savo tėvynėje užauga iki 80—115 m aukščio. Laja netaisyklingo menturinio šakojimosi. Spygliai ties pagrindu susiaurėję į trumpą

Maumedis (Larix Mill.) Pušinių (Pinaceae) šeimos, stambūs, vienanamiai medžiai; ilgo­mis, retomis šakomis, netaisyklingo šakojimosi lajomis. Spygliai minkšti, švelnūs, prisegti kuokštėmis po 20—50; jie rudenj nukrin­ta. Kankorėžiai nedideli, kiaušiniški

Liepa (Tilia L.) Liepinių (Tiliaceae) šeimos dideli medžiai, paprastais, pražanginiais lapais. Žiedai dvilyčiai, taisyklingi, gelsvi arba žalsvai gels­vi, kvapūs, medingi. Vaisius — vienasėklis riešutėlis. Gentyje yra apie 40

Klevas (Acer L.) Klevinių (Aceraceae) šeimos medžiai, rečiau krūmai, prieši­niais, paprastais arba sudėtiniais lapais. Žiedai smulkūs, dažnai be apyžiedžio, vienalyčiai, dvilyčiai; augalai vienanamiai arba dvi­namiai. 2iedai nusvirusiuose žiedynuose

Kėnis (Abies Hill) Pušinių (Pinaceae) šeimos, visada žaliuojantieji aukšti medžiai, tiesiu liemeniu, tankia, neaiškiai menturiškai išsišakojusia pirami­diška arba cilindriška, kai kurių rūšių viršūnėje nusmailėjusia laja. Spygliai plokšti, linijiški,