Žyma: daržovių priežiūra

Jums pasisekė, jei turite galimybę suplanuoti daržą tokioje sodo projektavimo stadijoje, kol nėra pasodintų augalų ir pastatytų statinių. Jūsų daržui prireiks lygios aikštelės ir natūralaus apšvietimo iš visų

Sėjomaina. Kelerius metus iš eilės vienoje vietoje auginamos tos pačios daržovės nuali­na dirvą. Joje prisiveisia kenkėjų, daržovių ligų sukėlėjų, padaugėja kai kurių piktžolių. Todėl kiekvienos rūšies daržoves toje

Salierai. Salierų auginimas Auginami visur kaip prieskoninė ir vertinga maistinė daržovė. Pagal maistui vartojamas dalis salierai yra lapiniai, lap-kotiniai ir šakniavaisiniai. Salierų žali, džiovinti ir sūdyti lapai vartojami

Daržovių priežiūra Svarbiausieji daržo­vių priežiūros darbai: laiku ravėti, purenti dirvą, laistyti ir tręšti augalus, ginti juos nuo ligų ir naikinti kenkėjus. Dirvos purenimas. Daržovės sėjamos ir sodinamos tik

Agurkai Agurkų tėvyne laikoma Indija. Ten ir dabar au­ga laukinių agurkų. Manoma, kad Indijoje agur­kus augino dar 3-ame tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Agurkus mėgo egiptiečiai ir graikai. Iki

pomidorai Pomidorai Pomidorų tėvynė – Pietų Amerika. Atradus Ame­riką greit pakliuvo į Europą, kur buvo pavadinti , „meilės obuoliais“. Tokį pavadinimą gavo dėl vai­sių išorinio švelnumo, gražios formos

Žiedinių kopūstų sėja Kad žiediniai kopūstai iki rudens spėtų suformuoti geras galvutes, sėti reikia iki birželio vidurio. Pasėjus nurodytu laiku, iki liepos pabaigos išaugs stiprūs daigai. Kadangi daigų

Krienų tėvynė – Pietryčių Europa. Viduramžiais Vokietijoje krienai jau buvo auginami kaip dar­žovė. Šiuo metu jie vertinami visose pasaulio ša­lyse. Tarkuoti ir kulinariškai paruošti krienai la­bai tinka prie

Rabarbarai Viduramžiais keliautojai vienuoliai rabarbarų iš Indijos atsivežė į Europą. Vakarų Europos šalyse rabarbarai pradėti auginti XVIII a. viduryje. Maistui vartojami rabarbarų lapkočiai, kuriuo­se nedaug vitaminų, tačiau gana

Rūgštynės Manoma, kad rūgštynės kilusios iš Vakarų Eu­ropos. Jos gerai buvo žinomos senovėje, bet pla­čiau paplito tik viduramžiais. XVI a. Prancūzijoje iš rūgštynių buvo gaminami padažai, verdamos sriubos,

Mongoldai pagal išvaizdą panašūs į valgomuosius burokėlius,  tiktai jų šaknys šakotos ir  lapkočiai bei lapai daug stambesni. Lapai, priklausomai nuo veislės, būna lygūs arba garbanoti, skiriasi ir spalva.

Jauni rapso lapai turi daug vitamino C, B gru­pės vitaminų ir mineralinių druskų, į kurių sudėtį įeina žmogaus organizmui būtinai reikalingas kal­cis, kalis, fosforas ir geležis. Iš jaunų

Špinatai Špinatų tėvynė – Senoji Persija, iš ten jie buvo įvežti į Kiniją. Užkaukazėje ir Vidurinėje Azijoje auga kelios laukinių špinatų rūšys, panašios į kul­tūrinį špinatą, todėl yra

Salotos Manoma, kad kultūrinė salota kilusi iš Vakarų Europoje augančių laukinių salotų. Laukinių sa­lotų rūšių sutinkama Azijoje, Afrikoje, Ameriko­je. Gerokai prieš mūsų erą salotas jau augino se­novės kiniečiai