Saulainė (Helenium autumnale L.) Graižažiedžių (Compositae) šeimos, kilusi iš Šiaurės Amerikos, 80—130 cm aukščio gėlė. Stiebas stačias, šakotas, pusiau sumedėjęs. Lapai lancetiški, smulkiai dantyti. Graižai geltoni, rausvi su
Rūta (Rūta graveolens L.) Rūtinių (Rutaceae) šeimos, kilęs iš Pietų Europos, Krymo, pusiau sumedėjęs. pilkai žalias 30—60 cm aukščio puskrūmis. Mūsų nacionalinė gėlė. Jos stiebai statūs, šakoti. Lapai
Rudgrūdėlė (Iheris sempervirens L.) Kryžmažiedžių (Cruciierae) šeimos, kilęs iš Pietų Europos, 30—40 cm aukščio, tamsiai žalias, kupsto formos puskrūmis. Stiebas tvirtas, šakotas, gulsčias, įsišaknijantis. Lapai lancetiški. Žiedai balti,
Rudbekija (Rudbeckia) Graižažiedžių (Compositae) šeimos gėlė, seniai auginama parkuose ir soduose. Daugiausia auginamos trys rūšys. Plunkssialapė rudbekija (R. laciniata L.), kilusi iš Šiaurės Amerikos, 150—250 cm aukščio. Stiebas
Rykštenė (Solidago canadensis L.) Graižažiedžių (Compositae) šeimos gėlė, kilusi iš Šiaurės Amerikos, 50—150 cm aukščio. Stiebas stačias. Lapai lancetiški, smailiai dantyti, pliki arba plaukuoti. Žiedai geltoni arba balzgani.
Raktažolė (Primula) Raktažolinių (Primulaceae) šeimos gėlė. Viena iš puošniausių daugiamečių gėlių. Ji plačiai paplitusi visame žemės rutulyje. Gentis apima apie 600 rūšių. Gėlininkystėje daugiausia yra žinomos šios rūšys:
Pentinius (Delphinium elatum L.) Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalas. Auga Vidurio Europos kalnuose, 100—200 cm aukščio. Stiebas stačias, dažnai šakotas. Lapai penkiaskiaučiai. Žiedai mėlyni, 2—2,5 cm skersmens, sutelkti į
Pakalnutė (Convallaria maįalis L.) Lelijinių (Liliaceae) šeimos gėlė. Auga Europoje, Kaukaze, Vakarų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Siaurės Amerikoje. Mūsų respublikoje auga miškuose, krūmuose, auginama darželiuose. Šakniastiebinis daugiametis augalas, 20—25
Lubinas (Lupinus polyphyllus Lindi.) Ankštinių (Leguminosae) šeimos augalas, kilęs iš Šiaurės Amerikos, 80—100 cm aukščio. Stiebas tuščiaviduris, baigiasi žiedynu. Lapai stambūs, pirštuoti, lapeliai pailgai lancetiški. Žiedai balti, rožiniai,
Kvapioji našlaitė (Viola odorata L.) Našlaitinių (Violaceae) šeimos gėlė, kilusi iš Pietų Europos. Mūsų respublikoje sutinkama kaip sulaukėjusi krūmuose ir lapuočių miškuose. Stiebas šliaužiantis, 10—15 cm aukščio, įsišaknijęs.
Gvazdikas (Dianthus) (Jvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos, kilęs iš Pietų Europos, daugiametis, pas mus auginamas kaip dvimetis augalas. Gėlininkystėje yra žinomos dvi gražiausios rūšys: šiurpinis, arba turkiškasis, gvazdikas (D.barbatus L.)
Bergenija (Beigenia pacHica Komar.) Uolaskėlinių (Saxifrago.ceae) šeimos, kilusi iš Sibiro ir Vidurinės Azijos, 30—50 cm aukščio, daugiametė, vaistinė, rauginę ir dekoratyvinė gėlė. Jos stiebas belapis, storas, mėsingas, baigiasi
Auskarėliai, širdelės (Dicentra) Aguoninių (Papaveraceae) šeimos augalas, kilęs iš Kinijos, Japonijos, Šiaurės Amerikos, Sibiro, 30—80 cm aukščio. Stiebas stačias. Lapai dukart trilapiai. Žiedai rožiniai, širdies formos, nusvirę, sutelkti
Astras (Astei) Graižažiedžių (Compositae) šeimos gėlė. Kai kurios astrų rūšys laisvai auga Pietiniuose Tarybų Sąjungos rajonuose ir Altajuje, Pietų Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Pagal žydėjimo laiką astrai skiriami
