Žyma: gėlės žiemojančios lauke

Saulainė (Helenium autumnale L.) Graižažiedžių (Compositae) šeimos, kilusi iš Šiaurės Amerikos, 80—130 cm aukščio gėlė. Stiebas stačias, šakotas, pusiau sume­dėjęs. Lapai lancetiški, smulkiai dantyti. Graižai geltoni, rausvi su

Rūta (Rūta graveolens L.) Rūtinių (Rutaceae) šeimos, kilęs iš Pietų Europos, Krymo, pu­siau sumedėjęs. pilkai žalias 30—60 cm aukščio puskrūmis. Mūsų nacionalinė gėlė. Jos stiebai statūs, šakoti. Lapai

Rudgrūdėlė (Iheris sempervirens L.) Kryžmažiedžių (Cruciierae) šeimos, kilęs iš Pietų Europos, 30—40 cm aukščio, tamsiai žalias, kupsto formos puskrūmis. Stie­bas tvirtas, šakotas, gulsčias, įsišaknijantis. Lapai lancetiški. Žie­dai balti,

Rudbekija (Rudbeckia) Graižažiedžių (Compositae) šeimos gėlė, seniai auginama par­kuose ir soduose. Daugiausia auginamos trys rūšys. Plunkssialapė rudbekija (R. laciniata L.), kilusi iš Šiaurės Ame­rikos, 150—250 cm aukščio. Stiebas

Rykštenė (Solidago canadensis L.) Graižažiedžių (Compositae) šeimos gėlė, kilusi iš Šiaurės Ameri­kos, 50—150 cm aukščio. Stiebas stačias. Lapai lancetiški, smailiai dantyti, pliki arba plaukuoti. Žiedai geltoni arba balzgani.

Raktažolė (Primula) Raktažolinių (Primulaceae) šeimos gėlė. Viena iš puošniausių daugiamečių gėlių. Ji plačiai paplitusi visame žemės rutulyje. Gentis apima apie 600 rūšių. Gėlininkystėje daugiausia yra žino­mos šios rūšys:

Pentinius (Delphinium elatum L.) Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalas. Auga Vidurio Eu­ropos kalnuose, 100—200 cm aukščio. Stiebas stačias, dažnai ša­kotas. Lapai penkiaskiaučiai. Žiedai mėlyni, 2—2,5 cm skersmens, sutelkti į

Pakalnutė (Convallaria maįalis L.) Lelijinių (Liliaceae) šeimos gėlė. Auga Europoje, Kaukaze, Va­karų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Siaurės Amerikoje. Mūsų respublikoje auga miškuose, krūmuose, auginama darželiuose. Šakniastiebinis daugiametis augalas, 20—25

Lubinas (Lupinus polyphyllus Lindi.) Ankštinių (Leguminosae) šeimos augalas, kilęs iš Šiaurės Ame­rikos, 80—100 cm aukščio. Stiebas tuščiaviduris, baigiasi žiedynu. Lapai stambūs, pirštuoti, lapeliai pailgai lancetiški. Žiedai balti, rožiniai,

Kvapioji našlaitė (Viola odorata L.) Našlaitinių   (Violaceae) šeimos gėlė, kilusi iš Pietų Europos. Mūsų respublikoje sutinkama kaip sulaukėjusi krūmuose ir la­puočių miškuose. Stiebas šliaužiantis, 10—15 cm aukščio, įsišak­nijęs.

Gvazdikas (Dianthus) (Jvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos, kilęs iš Pietų Europos, daugiametis, pas mus auginamas kaip dvimetis augalas. Gėlinin­kystėje yra žinomos dvi gražiausios rūšys: šiurpinis, arba turkiš­kasis, gvazdikas (D.barbatus L.)

Bergenija (Beigenia pacHica Komar.) Uolaskėlinių (Saxifrago.ceae) šeimos, kilusi iš Sibiro ir Vidu­rinės Azijos, 30—50 cm aukščio, daugiametė, vaistinė, rauginę ir dekoratyvinė gėlė. Jos stiebas belapis, storas, mėsingas, baigiasi

Auskarėliai, širdelės (Dicentra) Aguoninių (Papaveraceae) šeimos augalas, kilęs iš Kinijos, Ja­ponijos, Šiaurės Amerikos, Sibiro, 30—80 cm aukščio. Stiebas stačias. Lapai dukart trilapiai. Žiedai rožiniai, širdies formos, nu­svirę, sutelkti

Astras (Astei) Graižažiedžių (Compositae) šeimos gėlė. Kai kurios astrų rūšys laisvai auga Pietiniuose Tarybų Sąjungos rajonuose ir Altajuje, Pietų Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Pagal žydėjimo laiką astrai skiriami