Žyma: medis

  Tuopa (Populus L.) Gluosninių (Salicaceae) šeimos. Stambūs, dvinamiai medžiai. Lapai paprasti. Žiedai vienalyčiai. Vaisius — dėžutė. Sėklos smul­kios, su skristuku, vėjo išnešiojamos. Tuopos greit augantys medžiai, gyvena

Tuja (Thuja L.) Kiparisinių (Cupiessaceae) šeimos. Visada žaliuojantieji viena-namiai medžiai arba krūmai. Laja piramidiška, šakos kylančios, mažosios šakutės plokščios. Lapai žvyniški, kryžmiškai priešiniai, glaudžiai prie šakučių prisegti. Kankorėžiai

Riešutmedis (Juglans L.) Riešutmedinių (Juglandaceae) šeimos dideli medžiai, plačiomis slambiašakėmis lajomis. Lapai neporiškai plunksniški, dideli, la­poja vėlai. Žiedai vienalyčiai, nepuošnūs, kuokeliniai žiedai su­krauti daugiažiedžiuose žirginiuose, piesteliniai žiedai —

Raudonuogis šeivamedis (Sambucus racemosa L.) Tėvynė — Europa, Sibiras ir Tolimieji Rytai. Krūmas arba me­delis, 3—6 m aukščio, skėstašake laja. Lapai neporiškai plunksniš­ki, 10—16 cm ilgio, iš 5—7

Pušis (Pinus L.) Pušinių {Pinaceae) šeimos. Visada žaliuojantieji vienanamiai, įvairaus dydžio medžiai. Jaunų medžių lajos esti kūgiškos arba ci­lindriškos, senų — skėtiškos arba rutuliškos. Spygliai žali, ilgi, po

  Pocūgė (Pseudotsuga Carr.) Pušinių (Pinaceae) šeimos. Visada žaliuojantieji dideli medžiai. Savo tėvynėje užauga iki 80—115 m aukščio. Laja netaisyklingo menturinio šakojimosi. Spygliai ties pagrindu susiaurėję į trumpą

Maumedis (Larix Mill.) Pušinių (Pinaceae) šeimos, stambūs, vienanamiai medžiai; ilgo­mis, retomis šakomis, netaisyklingo šakojimosi lajomis. Spygliai minkšti, švelnūs, prisegti kuokštėmis po 20—50; jie rudenj nukrin­ta. Kankorėžiai nedideli, kiaušiniški

Liepa (Tilia L.) Liepinių (Tiliaceae) šeimos dideli medžiai, paprastais, pražanginiais lapais. Žiedai dvilyčiai, taisyklingi, gelsvi arba žalsvai gels­vi, kvapūs, medingi. Vaisius — vienasėklis riešutėlis. Gentyje yra apie 40

Klevas (Acer L.) Klevinių (Aceraceae) šeimos medžiai, rečiau krūmai, prieši­niais, paprastais arba sudėtiniais lapais. Žiedai smulkūs, dažnai be apyžiedžio, vienalyčiai, dvilyčiai; augalai vienanamiai arba dvi­namiai. 2iedai nusvirusiuose žiedynuose

Kėnis (Abies Hill) Pušinių (Pinaceae) šeimos, visada žaliuojantieji aukšti medžiai, tiesiu liemeniu, tankia, neaiškiai menturiškai išsišakojusia pirami­diška arba cilindriška, kai kurių rūšių viršūnėje nusmailėjusia laja. Spygliai plokšti, linijiški,

Kaštanas (Aesculus L.) Kaštaninių (Hippocastanaceae) šeimos medžiai, rečiau krūmai, dideliais sudėtiniais lapais. Žiedai netaisyklingi, dvilyčiai, sta­čiuose, piramidiškuose arba cilindriškuose žiedynuose sutelkti, medingi. Vaisius — dėžutė. Sėklos stambios. Dauginamas

Kalninė guoba (Ulmus scabra Mill.) Tėvynė — Europa. Guobinių (Ulmaceae) šeimos medis, 15 30 m aukščio, plačia laja, kurios stambiosios šakos kyla į vir­ių, o laibosios nulinksta žemyn.

Kadagys (Junipeius L.) Kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, visada žaliuojantieji krūmai arba medžiai. Lapai spygliški, po 3 menturėse. Kai kurių šios šei­mos augalų lapai esti žvyniški, jie priešiniai. Kadagiai šviesomė-giai,

Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra L.) Tėvynė — Europa, Šeivamedinių (Caprifoliaceae) šeimos, krū­mas arba medelis 2—3—5 (10) m aukščio, į viršų platėjančia laja. Lapai neporiškai plunksniški, 20—30 cm ilgio