Tuopa (Populus L.) Gluosninių (Salicaceae) šeimos. Stambūs, dvinamiai medžiai. Lapai paprasti. Žiedai vienalyčiai. Vaisius — dėžutė. Sėklos smulkios, su skristuku, vėjo išnešiojamos. Tuopos greit augantys medžiai, gyvena
Tuja (Thuja L.) Kiparisinių (Cupiessaceae) šeimos. Visada žaliuojantieji viena-namiai medžiai arba krūmai. Laja piramidiška, šakos kylančios, mažosios šakutės plokščios. Lapai žvyniški, kryžmiškai priešiniai, glaudžiai prie šakučių prisegti. Kankorėžiai
Riešutmedis (Juglans L.) Riešutmedinių (Juglandaceae) šeimos dideli medžiai, plačiomis slambiašakėmis lajomis. Lapai neporiškai plunksniški, dideli, lapoja vėlai. Žiedai vienalyčiai, nepuošnūs, kuokeliniai žiedai sukrauti daugiažiedžiuose žirginiuose, piesteliniai žiedai —
Raudonuogis šeivamedis (Sambucus racemosa L.) Tėvynė — Europa, Sibiras ir Tolimieji Rytai. Krūmas arba medelis, 3—6 m aukščio, skėstašake laja. Lapai neporiškai plunksniški, 10—16 cm ilgio, iš 5—7
Pušis (Pinus L.) Pušinių {Pinaceae) šeimos. Visada žaliuojantieji vienanamiai, įvairaus dydžio medžiai. Jaunų medžių lajos esti kūgiškos arba cilindriškos, senų — skėtiškos arba rutuliškos. Spygliai žali, ilgi, po
Pocūgė (Pseudotsuga Carr.) Pušinių (Pinaceae) šeimos. Visada žaliuojantieji dideli medžiai. Savo tėvynėje užauga iki 80—115 m aukščio. Laja netaisyklingo menturinio šakojimosi. Spygliai ties pagrindu susiaurėję į trumpą
Liepa (Tilia L.) Liepinių (Tiliaceae) šeimos dideli medžiai, paprastais, pražanginiais lapais. Žiedai dvilyčiai, taisyklingi, gelsvi arba žalsvai gelsvi, kvapūs, medingi. Vaisius — vienasėklis riešutėlis. Gentyje yra apie 40
Klevas (Acer L.) Klevinių (Aceraceae) šeimos medžiai, rečiau krūmai, priešiniais, paprastais arba sudėtiniais lapais. Žiedai smulkūs, dažnai be apyžiedžio, vienalyčiai, dvilyčiai; augalai vienanamiai arba dvinamiai. 2iedai nusvirusiuose žiedynuose
Kėnis (Abies Hill) Pušinių (Pinaceae) šeimos, visada žaliuojantieji aukšti medžiai, tiesiu liemeniu, tankia, neaiškiai menturiškai išsišakojusia piramidiška arba cilindriška, kai kurių rūšių viršūnėje nusmailėjusia laja. Spygliai plokšti, linijiški,
Kaštanas (Aesculus L.) Kaštaninių (Hippocastanaceae) šeimos medžiai, rečiau krūmai, dideliais sudėtiniais lapais. Žiedai netaisyklingi, dvilyčiai, stačiuose, piramidiškuose arba cilindriškuose žiedynuose sutelkti, medingi. Vaisius — dėžutė. Sėklos stambios. Dauginamas
Kalninė guoba (Ulmus scabra Mill.) Tėvynė — Europa. Guobinių (Ulmaceae) šeimos medis, 15 30 m aukščio, plačia laja, kurios stambiosios šakos kyla į virių, o laibosios nulinksta žemyn.
Kadagys (Junipeius L.) Kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, visada žaliuojantieji krūmai arba medžiai. Lapai spygliški, po 3 menturėse. Kai kurių šios šeimos augalų lapai esti žvyniški, jie priešiniai. Kadagiai šviesomė-giai,
Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra L.) Tėvynė — Europa, Šeivamedinių (Caprifoliaceae) šeimos, krūmas arba medelis 2—3—5 (10) m aukščio, į viršų platėjančia laja. Lapai neporiškai plunksniški, 20—30 cm ilgio
