Žyma: kopūstai

Ropiniai kopūstai (kaliaropės). Daug maistingesni už gūžinius kopūstus. Maistui daugiausia vartojami sustorėję rutuliškos formos stiebai — stiebagumbiai. Iš jų daro­mos salotos, verdamos sriubos, daromi įvai­rūs kiti patiekalai, kurie

Garbanotieji kopūstai (Savojos kopūs­tai). Jų lapai garbanoti arba pūslėti, gūžės nedidelės, purios. Daugiausia vartojami salo­toms, bet tinka virti ir kepti. Ankstyvam vartojimui auginamos tik ankstyvosios veislės — ‘Vienskaja

Briuseliniai – briuselio kopūstai. Maistui vartoja­mos nedidelės jų gūželės, išaugančios ant stiebo, lapų pažastyse. Briuseliniai kopūstai yra maistingesni už baltuosius gūžinius, turi daugiau vitamino C, karotino, mineralinių medžiagų.

KOPŪSTINĖS DARŽOVĖS ŪKINĖ KOPŪSTŲ REIKŠMĖ Kopūstinės daržovės labai plačiai yra paplitusios įvairiuose kraštuose. Jos sutinkamos tiek šiauriniuose, tiek ir pietiniuose rajonuose. Kopūstinės daržovės lengvai prisitaiko prie vietos sąlygų,

Kopūstų kenkėjai Kopūstus puola specifiniai kenkėjai: kryžmažiedės spragės, kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai, kopūstinės musės, kopūstiniai amarai, drugių būrio kenkėjai ir visaėdžiai – podūros, sprakšių ir grambuolių lervos, maitėdžių vabalai

Ligos.  Kryžmažiedžių   šaknų   gumbą sukelia kopūstinis gumbagrybis (Plasmodiophora brassicae Woronin). Ši liga kopūstams dau­giausiai žalos padaro rūgščiose dirvose. Pirmieji ligos požymiai – vietomis sustorėjusios daigų šaknelės – matyti

Kad išaugtų stiprūs kopūstų daigai, negalima sėti per tankiai. 1m2 apsėti lauko lysvėje reikia daugiausia 2 g sėklos. Prieš sėją į dirvą sekliai įmaišoma daug drėgnų durpių. Tokioje

Jie kol kas Lietuvoje nepaplitę. Pagal išvaizdą panašūs į mongoldus, turi tamsiai žalius verpstiškus lapus, kurių apačioje eina ryški balta sultinga gysla. Kinų kopūstams auginti reikia drėgnos ir

Jie užauga per 30 – 40 dienų tinka auginti šilt­namyje ir lauke. Turi atviras, cilindriškas gūže-les. Lapai minkšti, banguotais kraštais. Anksty­vam derliui jų pasisekime šiltnamyje eilutėmis kas 20

Ropiniai kopūstai Jų kilmė iki šiol tiksliai nenustatyta. Europoje plačiai auginami. Maistui vartojamas sustorėjęs rutuliškas stiebas (stiebagumbis) – žalias, keptas, virtas, troš­kintas. Stiebagumbiuose yra daug vitamino C ir

Brokoliai Brokoliai labai giminingi žiediniams kopūstams, ta­čiau yra derlingesni ir pasižymi geresnėmis mais­tinėmis savybėmis. Tai dietinė, lengvai virškina­ma daržovė, turi daugiau už visas tirtas kopūstines daržoves antisklerotinių savybių.

Žiediniai kopūstai Žiedinius kopūstus jau gilioje senovėje labai mėgo anglai. Iki šių dienų populiarus jų posakis, kad ,,iš visų gėlių geriausi yra kopūstų žiedai“. Į Rusiją žiediniai kopūstai

Briuselio kopūstai priklauso vėlyvųjų kopūstų grupei, nors yra vidutinio ankstyvumo, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvų veislių. Jie nenušąla esant 8 – 10°C šalčiui. Nuo kitų kopūstų skiriasi išvaiz­da: turi

Raudongužiai kopūstai. Dar senovės Romoje raudon gūžių kopūstų sultys buvo laikomos geru vaistu nuo plaučių ligų. Jų sulčių po arbatini šaukštelį keletą kartų per dieną galima gerti nuo