Į paruoštas duobes medelius galima sodinti jau spalio pradžioje. Bet jei žemė jose nesusigulėjusi, tai šį darbą reikia atidėti iki mėnesio pabaigos arba net iki pavasario.
Kokias veisles reikėtų sodinti? Turint nedidelį 6 arų žemės plotelį (o čia dar namelis, šiltnamis) daug medelių nepasodinsi. O vaisių norisi kuo įvairesnių. Todėl į sodą reikėtų pasisodinti bent dvi „Paprastojo antaninio“ obelaites, į kurių šakas būtų galima neužilgo įskiepyti kitų veislių. Neapsimoka sode auginti dviejų vasarinių obelų veislių, nes kai suaugs medžiai – vaisių bus per daug. Tada pasigesime žieminių. O juk ir ant vieno medžio galima turėti bent dviejų arba trijų veislių vasarinių obuolių. Slyvų pasirinkimas didesnis. Vienos iš jų anksčiau dera, kitos, kaip „Ana Spėt” savo vaisiais sodininką džiugina ir vėlų rudenį. Jie skanūs tinka kompotams. Vyšnių, atsparių kokomikozei ir moniliozei – nėra. Todėl jų sodininkams išsiauginti gana sunku. Tačiau sodinti reikia. Populiariausios ir greičiausiai padauginamos. Į sodą būtina pasisodinti
3-4 krūmelius juodųjų, 2-3 į raudonųjų, tiek pat baltųjų serbentų, kelis kelmelius agrastų. Na, o jei namelį papuoš aktinidijos, puikuosis kelmas aronijų, eilutė svarainių – Jūsų šeimai vaisių ir uogų užteks.
Spalio pradžioje baigiame kasti burokėlius, morkas ir kitas daržoves. Mėnesio pabaigoje nukasame vėlyvąsias daržoves: salierus, pastarnokus, petražoles, vėlyvuosius kopūstus, žieminius ridikus, ropes, griežčius. Sudedame skirtas žiemai daržoves į kaupus ar laikyklas. Tuose plotuose, kur augo daržovės, surenkame visus derliaus likučius, išrauname piktžoles, patręšiame organinėmis ir mineralinėmis kalio bei fosforo trąšomis, apariame. Numatome, kur auginsime daržoves kitais metais. Ankštinėms, šakniavaisinėms ir svogūninėms daržovėms kitiems metams skirtų plotų negalima tręšti šviežiu mėšlu. Galima išbarstyti 20-30 kg/10 m2 komposto. Paliekamų žiemoti daugiamečių daržovių nuimami likę lapai, stiebai, o augalai mulčiuojami kompostu. Šioms daržovėms galima išbarstyti mineralines kalio ir fosforo trąšas. Paruošiame žemę rudenį sėjamoms morkoms, burokėliams, ridikėliams, krapams, salotoms, kuriuos auginsime kitais metais. Dirvą supurename, patręšiame kompostu, mineralinėmis fosforo ir kalio trąšomis. Sėjame tokiu laiku, kad daržovės nesudygtų rudenį, o tik kitų metų pavasarį. Sėklų normą padidiname 1/3-1/4. Reikė tų sėti spalio pabaigoje – lapkričio pirmoje pusėje. Mėnesio pradžioje sodiname žiemi nius česnakus, o pasodinę mulčiuojame kompostu. Laikas pasi ruošti velėninės žemės, smėlio žieminiams ir pavasariniams inspektams, pavasarį dėžutėse sėjamiems daržovių daigams. Nuleidžiame vandenį iš daržo ar nuo kaupų.
Spalio mėnesį baigiamos sodinti tulpės, kasami kardeliai, galtonijos, montbretės. Ruošiamos pražydinimui svogūninės gėlės.
Tulpėms parenkama saulėta vieta, pavėsyje pasodintos menkiau žydi, ištysta, svogūnai smulkėja. Gerai auga priesmėlio ir lengvo priemolio žemėje. Dirva turi būti trąši, geros struktūros, rūgšti dirva netinka, tulpės daugiau serga. Dvi savaitės prieš sodinimą išberiamos trąšos – 60 g superfosfato, 120 g kalio sulfato. Pirmiausia sodinamos ankstyvosios, o spalio mėn. vėlyvesnės tulpės. Sodinama 10-12 cm gyliu, 15-20 cm atstumu. Sunkiose dirvose sodinama 3 cm sekliau negu lengvose. Pasodintos tulpės įsišaknija per 2,5-3 mėnesius. Tinkamiausia šaknijimuisi 3-6° C temperatūra. Jei dirva drėgna, greičiau susiformuoja šaknys. Kai truputį pašąla, mulčiuojama durpėmis 4 cm storio sluoksniu. Neturint durpių galima mulčiuo-ti pjuvenomis.
Kardeliai kasami spalio pirmoje pusėje, ankstyvesnės veislės – rugsėjo pabaigoje. Stiebai ir lapai nupjaunami, paliekant prie gumbasvogūnio 5 cm stagarėlį. Nuo iškastų gumbasvogūnių nuvalomos žemės, nuplaunama vandeniu. Pravartu ir padezinfekuoti, jie mirkomi kalio permanganato tirpale (3 g – 10 litrų vandens). Po to gumbasvogūniai 6 val. džiovinami lauke, vėjo perpučiamoje vietoje. Pradžiūvę sudedami į dėžutes nestoru sluoksniu ir paliekami gerai vėdinamoje patalpoje. Kol išdžiūsta, palaikoma 35-30° C temperatūra. Po dviejų savaičių dauguma gumbasvogūnių būna visai išdžiūvę. Nuo jų pašalinami seni gumbasvogūniai, atskiriami vaikučiai ir senos šaknys. Žiemą gumbasvogūniai laikomi patalpoje, kur temperatūra palaikoma ne aukštesnė kaip 4-6° C, o drėgnumas – 70- 75 proc. Jei kardelių gumbasvogūniai bus laikomi šiltoje patalpoje, jie sudygs per anksti, nesulaukę sodinimo laiko.
Šį mėnesį baigiame tvarkyti ir valyti gėlynus. Reikėtų pabarstyti pelenais tuos plotus, kur augo šluoteliniai flioksai ir bijūnai. Ši priemonė iš dalies padės apsisaugoti nuo miltigės, stabdys bijūnų puvinio plitimą. Mat šios ligos greičiau plinta rūgščiose dirvose. Išbarstę pelenus, papurenkite žemę.
Kas domisi dekoratyviniais krūmais, laikas jų pasirūpinti ir gražiai įkomponuoti savo sodyboje arba kolektyviniame sode. Jų galima nusipirkti gėlininkų mėgėjų kioskuose. Naujų sodų šeiniminkams reikia pasirūpinti sodinukais gyvatvorėms. Žemaūgėms gyvantvorėms tinka žvilgantysis kaulenis, paprastasis ligustras. Šie krūmai gerai pakenčia karpymą, gražiai atrodo. Nekarpomoms gyvatvorėms galima naudoti japoninę lanksvą. Ji gausiai žydi rožiniais žiedais liepos rugpjūčio mėnesiais. Dirvai nereikli, pakenčia sausesnes vietas, nuolatinio karpymo – formavimo nereikalauja, užauga 60-80 cm aukščio. Jei gyvatvorė daroma sodo viduje, zonoms atskirti panaudokime svarainį. Jis nuolatinio karpymo taip pat nereikalauja, gražiai ir gausiai žydi gegužės mėnesį, o rudeniop užaugina vertingus vaisius. Šį krūmą pasodinus bus triguba nauda: gyvatvorė, grožis ir vitaminų šaltinis. Retkarčiais jį reikia pakarpyti, paformuoti, kad gyvatvorė tvarkingai atrodytų. Nuo to derlius nenukentės, užaugs stambesni vaisiai. Aukštaūgėms gyvatvorėms tinka sedulos, gudobelės. Jos sodinamos pagal pagrindinius kelius, apsaugo sodą nuo dulkių.
Laisvesniu laiku sutvarkykime kompostą. Lapus ir kitas augalų atliekas susluoksniavę su mėšiu, turėsim geros žemės daržovėms ir gėlėms.