KARVELINIS BUILIS (ANTHRISCUS CEREFOLIUM (L.) HOFFM.)
Skėtinių (Umbelliferae) šeimos vienmetis augalas, kilęs nuo Viduržemio jūros. Savaime auga Rusijos pietinėje dalyje bei Pietų Europos šalyse. Jis buvo žinomas dar prieš mūsų erą senovės romėnams, o XVI a. pradėtas auginti daugelyje Europos šalių. Ypač populiarus Prancūzijoje, Anglijoje, JAV, kur laikomas vertingiausiu prieskoniniu augalu. Lietuvoje auginamas retai, tik kai kurių mėgėjų daržuose bei Kauno botanikos sode.
Stiebas stačias, šakotas, apačioje briaunotai vagotas, aukščiau bamblių plaukuotas, 20-60 cm aukščio. Lapai dukart triskart plunksniškai skaldyti, apatiniai ilgais koteliais, viršutiniai – bekočiai. Žinomos dvi formos: lygiais ir garbanotais lapais. Žiedynai – sudėtiniai skėčiai. Žiedeliai balti. Vaisius plikas, linijiškas, 7- 10 mm ilgio ir apie 1 mm skersmens, tamsiai rudas su ištęsta viršūnėle. 1000 sėklų vidutiniškai sveria 1,95 g.
Karvelinis builis gerai auga trąšioje, iš rudens patręštoje ir gerai įdirbtoje vidutinio sunkumo bei lengvo priemolio dirvoje, saulėtoje vietoje. Dauginamas sėklomis. Jų daigumas – 97%. Sėklos daigios 2 metus. Sėjama sekliai 15-20 cm tarpueiliais. 1 m2 apsėti reikia 0,5 g sėklų. Sudygsta per 15-18 dienų. Per tankų pasėlį reikia išretinti, paliekant augalą nuo augalo 7-10 cm atstumu. Augalus naudinga patręšti salietra. Per sausras būtina juos laistyti ir žiūrėti, kad dirva būtų puri ir nepiktžolėta.
Botanikos sode karvelinis builis pradeda žydėti liepos pradžioje, t. y. praėjus 45 dienoms po sudygimo. Žydi apie 30 dienų. Sėklos subręsta rugsėjo viduryje, t. y. praėjus 2 mėn. po žydėjimo. Sėklas subrandina kasmet. Žiemą karvelinį builį galima auginti vazonuose virtuvėje ant palangės.
Valgiams paskaninti vartojama šviežia ir džiovinta karvelinio builio žolė, kurioje lapai ir žiedai sudaro 55,18%. Botanikos sodo laboratorijoje nustatyta, kad jo lapuose ir žieduose susikaupia vidutiniškai 0,05% eterinio aliejaus, kurio svarbiausias komponentas- anetolis. Veikia tonizuojančiai, esti malonaus, anyžius primenančio kvapo, žadina apetitą ir paskanina maistą. Be to, jo lapuose rasta 120 mg% vitamino C, 3-7 mg% karotino. Šviežius lapus galima dėti į lapines salotas, berti ant sumuštinių, paskaninti jais mišraines. Kaip prieskonis tinka bulvių ir kitų daržovių sriuboms, žuvies, paukštienos ir kitokios mėsos kepsniams, daržovių, kiaušinių, varškės patiekalams, majonezui.