Pupeles, ankštinių šeimos vienmetės daržovės. Lietuvoje auginamos nuo XVIII a. Pupelės būna krūminės ir vijoklinės. Vijoklinės išauga iki 2—3 m aukščio, todėl joms reikia atramų. Yra grūdinių, arba gliaudomųjų, pupelių, kurių valgomos sėklos, ir šparaginių, arba ankštinių, kurių valgomos ankštys su nesubrendusiomis sėklomis. Ankštyse yra baltymų, krakmolo, cukraus, 20 mg% vitamino C. Žalias ankštis galima konservuoti.
Veislės. ‘Baltija’ — vidutinio ankstyvumo krūminė gliaudomųjų pupelių veislė. Nuo sudygimo sunoksta po 85—100 dienų. Krūmas išauga 30—35 cm aukščio. Ant krūmo esti 8—12 ankščių. Jos tiesios, cilindriškos, 8—10 cm ilgio. Ankštyje 4—5 pailgos baltos sėklos.
‘Ščedraja’ — krūmo išvaizda, ankstyvumu ir derlingumu panaši į ‘Baltiją’, tik šios veislės sėklos rusvos.
‘Saksa bez volokna 615’ — labai ankstyva šparaginių pupelių veislė. Krūmas 20—40 cm aukščio. Ankštys žalios, cilindriškos, tiesios, 8—10 cm ilgio. Sėklos rusvos.
‘Rog izobilija’ — krūminė, vidutinio ankstyvumo šparaginių pupelių veislė. Nuo sudygimo iki ankščių skynimo praeina 55—65 dienos, visiškai subręsta per 85—100 dienų. Vartojimo brandos ankštys žalios, tiesios, cilindriškos, 9—10 cm ilgio. Sėklos rusvai geltonos, i
‘Gribovskaja sacharnaja’ — šparaginė krūminė veislė. Krūmas išauga 45—55 cm aukščio. Ankštys 10—14 cm ilgio, tiesios arba truputį lenktos, vartojimo brandos žalios su violetiniais brūkšneliais. Sėklos pailgos, šviesiai rausvos su violetinėmis dėmelėmis (marmuriškos) .
Yra ir šparaginių vijoklinių veislių.Dirva. Pupelės geriausiai auga lengvoje arba vidutinio sunkumo, šiltoje, humusingoje dirvoje. Pupelės tręšiamos mineralinėmis trąšomis (panašiai kaip žirniai). Nehumusingą dirvą galima truputį patręšti mėšlu (gausiai mėšlu tręštoje dirvoje užtrunka pupelių vegetacija). Be fosforo ir kalio trąšų, pupelėms reikia ir azoto trąšų, ypač augimo pradžioje, kol dar neišsivysčiusios gumbelinės bakterijos.
Sėja. Pupelės yra šilumamėgis augalas ir į atvirą dirvą sėjamos gegužės II pusėje, alyvoms sužydėjus, kai praeina šalnos ir dirvos temperatūra 10 cm gylyje būna ne žemesnė kaip 12° C. Vartojimo laikui pratęsti šparaginės pupelės sėjamos keletą kartų kas 10 dienų iki birželio vidurio. Geriausiai sėti 2 eilių juostomis, paliekant tarp eilių 20 cm, tarp juostų — 50—60 cm, tarp augalu eilėje — 5—7 cm. Į 1 m2 reikia pasėti 4u -50 grūdų, t.y. 20—30 g sėklos. Sėjama 3—4 cm gyliu. Priežiūra. Pupeles reikia kaupti. Apkaup-tos pupelės tvirčiau laikosi ir neišvirsta nuo lietaus ir vėjo. Pirmą kartą kaupiama iki apatinio lapo pagrindo, antrą kartą — šiek tiek aukščiau. Per vegetaciją dirva turi būti puri ir nepiktžolėta.
Derliaus nuėmimas. Šparaginių pupelių ankštys skinamos nesubrendusios, plokščios, traškios (lenkiant lengvai perlūžta), dar neturinčios storų plaušinių siūlų ir pergamentinio sluoksnio. Tinkamiausias skynimo laikas, kai sėklos yra ne didesnės už kviečio grūdą (peraugusios šparaginės pupelės esti neskanios). Ankštys skinamos nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio. Paprastomis sąlygomis ankštis galima laikyti ne ilgiau kaip parą (jos greitai perbręsta, kietėja ir džiūsta); žemesnėje temperatūroje (apie 0°C) ir didelio santykinio drėgnumo (apie 90%) ore — 5—7 paras. Gliaudomosios pupelės raunamos, pageltus ankštims ir sunokus grūdams. Nurautos surišamos į pėdelius ir džiovinamos vėjo prapu-čiamose pastogėse.
