Rabarbarų auginimas

Rabarbarai, daugiametė daržovė. Lapko­čiai turi iki 2,5% angliavandenių, apie 3,5% organinių rūgščių, be to, kalio, kalcio, fosfo­ro, magnio druskų, vitaminai B1 ir C. Šak­niastiebiai ir šaknys turi glikozidų, iš jų ga­minami vaistiniai preparatai.

Patartina auginti ‘Uogrės’ ir ‘Viktori­jos’ veisles. ‘Uogrė’ yra labai derlinga, vi­dutinio ankstyvumo, išaugina mažai žiedynų. Lapkočiai labai dideli (sveria 0,5—1,0 kg) ir stori. Lapai dideli (50 cm skersmens), tamsiai žali. ‘Viktorija’ ne tokia derlinga kaip ‘Uogrė’, žemesnis keras, trumpesni ir plones­ni lapkočiai. Gana anksti išauga daug žiedų.

Rabarbarai gerai auga giliai įdirbtose, derlingose, puveningose, presmėlio ir viduti­nio sunkumo priemolio dirvose. Reiklūs drėgmei. Smėlynai netinka, nes, kai trūksta drėgmės, gaunamas prastas derlius, lapkočiai būna kieti, kartūs.

Rabarbarai dauginami sėklomis, bet derė­ti greičiau pradeda, pasodinus šakniastiebio dalį, paimtą iš 3—4 metų amžiaus augalo ir turinčią 1—2 gerus pumpurus. Rabarbarų šakniastiebius sodinti reikia balandžio pabai­goje arba rugpjūčio viduryje; sodinama į 30X30 cm dydžio duobeles 1 m atstumu viena nuo kitos. Į kiekvieną duobelę įpilama puskibiris komposto arba perpuvusio mėšlo, pridedama 10—20 g nitrofoskos arba 25 g superfosfato ir 10 g kalio chlorido ir gerai sumaišoma su žemėmis. Šakniastiebius reikia sodinti lygiai su žeme, dirvą aplink suminti, palaistyti ir apiberti sausomis (geriau kom-postinėmis arba puveninėmis) žemėmis, kad jos pridengtų pumpurus, 1,5—2 cm sluoksniu. Dauginant sėklomis, sėti reikia ne vėliau kaip birželio pabaigoje gerai patręštoje lysvėje. Sėjant 4 eilėmis (atstumai tarp eilių 20 cm, tarp juostų 35 cm), į 1 m² reikia išberti 3 g sėklų. Po mėnesio daigus reikia retinti, pa­šalinant silpnus augalus, ir palikti 15—20 cm atstumus tarp augalų. Svarbiausia priežiū­ra — retinimas ir purenimas. Papildomai pa­tręšti nitrofoska (6 g į 1 m) geriausiai rug­pjūčio pabaigoje. Rugpjūčio II pusėje arba kitų metų anksti pavasarį, kai augalai prade­da augti, juos reikia susodinti į duobeles, pa­rengtas taip pat, kaip sodinant šakniastie­bius. Sodinimui reikia atrinkti stiprius augalus su lygiai nusidažiusiais lapkočiais. Pavasarį ir per visą derėjimo laikotarpį (iki rugpjū­čio) nereikia tręšti superfosfatu ir kitomis fosforo trąšomis, nes nuo to rabarbarai ima žydėti, sumažėja derlius, pablogėja kokybė. Kad padidėtų derlius, pavasarį, augalams pa­augėjus, patartina pašalinti visus susidariusius žiedynkočius. Kai oras sausas, kartą per vasarą reikia gausiai palaistyti, ta proga ir patręšti karvių mėšlu. Skinant lapkočius, rei­kia nusukti prie pat pagrindo, o ne laužti. Panaujinti augalus geriau paeiliui, prade­dant   6—7   jų   naudojimo   metais.