GĖLIŲ VEISIMAS

 

Gėlės veisiamos sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Kokį veisimo būdą kurioms gėlėms taikyti, tenka atsižvelgti į jų sugebėjimą veistis ir kuriam tikslui jos bus auginamos.

Veisimas sėklomis

Sėklomis daugiausia veisiamos vienametės ir dvimetės gėlės. Daugiametės gėlės sėklomis veisiamos tik tokios, kurios išaugin­tos iš sėklų žydi 1—2 metais, žydinčios 5—6 metais (tulpės, bijū­nai) sėklomis veisiamos retai, jei bent norima išvesti naujas veisles.

Gėlių veisimo sėklomis sėkmė priklauso nuo sėklos kokybės.

Sėklos kokybę sudaro jos daigumas, švarumas ir ūkinė vertė.

Sėklos daigumas. Daugumos gėlių sėklų daigumas išsilaiko 3—4 metus, o kai kurios jį praranda labai greit, todėl tokios sėk­los sėjamos tuojau surinktos.

Sėklos daigumą galima patikrinti taip: imama kurios nors gė­lės, nerenkant iš eilės, 4 pavyzdžiai po 100 sėklų. Kiekvienas pa­vyzdys daiginamas atskirai. Daiginti galima lėkštelėse ant sudrė­kinto filtrinio popieriaus arba smėlio, išdėstant sėklas eilutėmis. Taip paruoštos lėkštelės pridengiamos stiklu, paliekant mažą ply­šelį orui įeiti, ir statomos į šiltą vietą. Kiekvienos gėlės sėklos turi savo palankiausią dygimo temperatūrą, vadinamą optimalia. Dau­gumai gėlių optimali temperatūra svyruoja tarp 15—30°.

Sudygusios sėklos kiekvieną dieną išrenkamos iš kiekvienos lėkštelės atskirai, suskaitomos ir jų skaičius užrašomas.

Daigumo procentas apskaičiuojamas, sudygusių kiekvienoje lėkštelėje sėklų skaičių sudedant ir padalijant iš 4. Gautasis skai­čius ir bus sėklos daigumo procentas.

Sėklos švarumas. Sėklos švarumas paprastai išreiškiamas pro­centais. Žinant švarumo procentą, galima žinoti, kiek gerų sėklų ir kiek priemaišų yra sėjamosios medžiagos kiekyje. Pavyzdžiui, atsveriama 10 g nasturtos sėklų. Iš šio kiekio sveikos sėklos atren­kamos į vieną krūvelę, o įvairios priemaišos — į kitą. Atrinktos švarios sėklos pasveriamos ir gautasis svoris atimamas iš buvusio svorio (10 g). Taigi iš 10 g nasturtos sėklų bus 9 g švarių sėklų ir 1 g priemaišų. Sėklos švarumas bus 90%.

Sėklos ūkinė vertė. Ūkinė sėklos jyertė parodo, kiek procentų sėklų dygsta iš paimto sėjai kiekio. Ūkinei sėklos vertei nustaty­ti imamas švarumo procentas ir dauginamas iš daigumo procento, gautoji suma dalijama iš 100. Pavyzdžiui, jei nasturtos sėklos šva­rumas 90%, o daigumas — 80%, ūkinė vertė bus 72%.

Sėjai norma apskaičiuojama pagal ūkinę sėklos vertę. Jei sėk­los yra žemos ūkinės vertės, jų norma sėjant turi būti atitinkamai padidinta.

Sėklos paruošimas sėjai. Kai kurių gėlių sėklas prieš sėjimą reikia atitinkamai paruošti: ilgai nedygstančias ir su kietais keva­lais sėklas reikia stratifikuoti, mirkyti karštame vandenyje, pa­veikti chemikalais bei mechaniniu būdu ir jarovizuoti.

Sėklos stratifikavimas. Sėkla stratifikuojama tokiu pat būdu, kaip ir sumedėjusių augalų

Sėklos mirkymas karštame vandenyje. Kad sėklos (palmių, pypytės), turinčios storą, kietą kevalą, greičiau sudygtų, jos prieš sėjimą sudedamos į drobinį maišiuką ir mirkomos 12—48 valandas karštame 80° temperatūros vandenyje, o po to tuojau kelioms se­kundėms įleidžiamos į šaltą vandenį.

Sėklos paveikimas chemikalais bei mechaniniu būdu. Kad tu­rinčios storą, kietą kevalą gėlių sėklos greičiau sudygtų, jas reikia mirkyti 10—12 valandų 2—3% druskos arba sieros rūgšties tirpale.

Be to, sėklos kevalą galima truputį įpiauti piūkleliu, padildyti dilde arba suraižyti peiliu.

Sėklos jarovizavimas. Gėlininkystėje jarovizavimas naudoja­mas vienamečių gėlių žydėjimui pagreitinti, didesniems bei pilna-viduriams žiedams gauti ir paskatinti dvimetes gėles žydėti tais pačiais metais.

Sėklos j ar o vizuojamos 10—15 dienų prieš sėją. Jos supilamos į indą, palaipsniui drėkinamos, kad išbrinktų, ir 2—4 dienas laiko­mos 15—20° temperatūroje. Vos pradėjusios dygti sėklos nešamos į rūsį ir ten laikomos 7—10 dienų 1—3° C temperatūroje. Paskui jarovizuotos sėklos iš rūsio išnešamos ir pavėsyje apdžiovinamos, kad butų patogiau sėti.