Vazoninė žydinti gėlė – Puansetija

PUANSETIJA, karpažolė (Poinsettia, Euphorbia). Karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos augalas. Kul­tūroje auginama puikioji puansetija (P. pulcherrima . Grah., Euphorbia pulcherrima Wild.). Savaime au­ga Meksikoje, pavėsingose ir drėgnose vietose. 1823 m. atvežta j JAV ir čia pradėta auginti. Pirmoji veislė ‘Red Sport’ išvesta atrankos būdu 1919 m. Plačiau puansetija pradėta auginti nuo 1923 m. Stiebas status. Lapai ištisiniai, gana dideli, ant ilgų lapkočių. Viršūniniai lapai (pažiedlapiai) išsidėstę ratu, sudaro skrotelę, raudoni, rožiniai, balti. Žiedai nedideli, žalsvi. Žydi trumpos dienos sąlygomis (die­na mažiau kaip 12 valandų), ypač greitai pažied­lapiai nusispalvina, kai dienos trukmė 9 valandos. Dabar išvesta nemažai veislių (žemaūgių vazoninių ir aukštaūgių žiedams skinti), kurios skiriasi pažiedlapių spalva, dydžiu (iki 15 – 20 cm skersmens), skaičiumi, jų išsidėstymu.

Dauginimas. Motininiai augalai žiemą laikomi 10 – 12° C temperatūroje. Kovo – balandžio mėn. so­dinami stelažinėse lysvėse (40X40 cm atstumu) arba dideliuose (25 cm skersmens) vazonuose. Die­ną’ temperatūra pakeliama iki 22 – 24° C, naktį  –  iki 18° C. Po 2 savaičių skaboma pirmą kartą, vė­liau tai kartojama kas 4 savaitės, nes išauga šoni­niai ūgliai. Pavyzdžiui, balandžio 18 d. pasodinti motininiai augalai skabomi gegužės 3 d., gegužės 30 d., birželio 7 d. ir liepos 25 d. Taigi iš vieno au­galo gaunama 40 viršūninių auginių. Auginius ga­lima šaknydinti stelažinėse lysvėse, bet dar geriau durpių pudinio puodeliuose arba vazonuose. Šakny­dinti galima įvairiuose substratuose. Jų pH turi būti 6 – 6,8. Sočio kalnų sodininkystės ir gėlininkystės institute atlikti bandymai parodė, kad auginių, sodintų, liepos pabaigoje perlite, įsišaknijo 52%, durpių ir perlito ” (1 : 1) mišinyje  –  90%, durpių ir smėlio (1:1) mišinyje  –  92,6%. Suomių specialistų nuo­mone, geriausiai tinka samaninės durpės. Į 1 m3 durpių rekomenduoja pridėti 8 – 10 kg dolomitmil-čių: 1 kg kalio sulfato, 1,6 kg amonio salietros, 1,2 kg superfosfato, 10 – 12 g boro rūgšties, 4 – 8 g magnio sulfato, 1 – 3 g cinko sulfato. Šaknydina vazonėliuose. Ukrainos spe­cialistai nupjovę puansetijos auginius (6 – 8 cm il­gio) tuoj įmerkia į 25 – 30 C temperatūros vandenį ir p-alaiko 10 minučių (kad pieniškos sultys neuž­kimštų vandens indų). Auginius merkia į heteroauk-sino pastą. Ji gaminama taip: imama 1 heteroauksino tabletė (100 mg), ištirpinama .nedideliame kie­kyje spirito ir atskiedžiama 0,5 1 vandens. Į šį tir­palą pridedama medžio anglies miltelių. Pasta turi būti grietinės tirštumo. Auginiai šaknydinami tam­siuose plastmasiniuose puodeliuose.

Šaknijimosi metu palaikoma 20 – 25° C tempera­tūra ir 90 – 95% oro drėgnumas. Besišaknijantys au­galai purškiami šiltu vandeniu, laistomi saikingai. Nuo drėgmės pertekliaus pusiau žoliniai auginiai pūva. Praėjus 15 dienų susidaro kalius, po 21 dienos prasikala šaknys. Iš lysvių auginiai, persodinami, kai šaknelės būna ne ilgesnės kaip 2 cm ilgio. Sak-nydinant durpių pūdinio puodeliuose, jauni augalai sodinami į vazonėlius, kai šaknys išraizgo puodelių sieneles.

Jei šaknydinamos gegužės mėn., dažniausiai au­ginamos žiedams  skinti, o jei birželio mėn. –  kaip vazoninės gėlės. Vėlyvo dauginimo  (birželio pabai­goje)    kultivuojamos   kaip   vienastiebės   vazoninės gėlės.

Auginimas. Įsišakniję auginiai persodinami į 10 – 12 cm skersmens vazonėlius. Čekų specialistai žemi?s mišinį sudaro iš lygių dalių durpių, kompos­to jfispektinės žemės ir smėlio. Mišinio pH 6,5 – 7. uįr^mos respublikiniame gėlių ir dekoratyvi­nių augalų bandomajame-parodomajame ūkyje že­mės mišinys ruošiamas iš durpių, mėšlo ir pūdinio, spyglių ar lapų žemės ir smėlio (1:1:1 :0,5). Lat­vijos Mokslų Akademijos botanikos sode Salas-pilyje puansetijos auginamos samaninėse durpėse. Į 1 m3 durpių dedama 850 g amonio salietros, 200 g magnio sulfato, 100 g geležies sulfato arba geležies nitrato, 30 g vario sulfato, 10 g boro rūgšties, 8 g amonio molibdano, 3 g kobalto nitrato. Durpių rūgš­tingumas sumažinamas kreida.

paaugę augalai ne vėliau kaip rugpjūčio pra­džioje dar kartą persodinami j 12 – 14 cm skers­mens vazonėlius. Tada į žemės mišinį galima pri­dėti veleninės žemės. Sunkesnėje žemėje augalai už­auga kompaktiškesni, žemesni. Prieš sodinimą žemę patartina išgarinti.

Puansetijos nemėgsta šalto vandens, skersvėjo ir dažno perstatinėjimo. Tai šilumamėgis augalas, žemesnėje kaip 16° C temperatūroje gelsta ir krinta lapai. Šiltnamis turi būti šviesus, gerai vėdinamas. Per vegetaciją papildomai tręšiama azoto, fosforo ir kal’° trąšomis. Augimo metu trąšų tirpaluose vy­rauja azotas, generatyvinio vystymosi pradžioje – fosforas, o kai pažiedlapiai  nusispalvina  –  kalis, Bendra druskų koncentracija žemėje ne didesnė kaip 0,3% Intensyviai augantys augalai papildomai trę­šiami  kas  2  savaitės,  galima  tręšti  išraugintomis karvių mėšlo srutomis (1 l srutų 10 l vandens). Au­galai nuolat retinami.

Latvijos botanikos sode Salaspilyje puansetijos pražysta esant trumpesnei nei 12 valandų dienai, t. y. nuo rugsėjo 20 d. iki ko­vo 20 d. Latvijos sąlygomis geriausia jas sodinti liepos – rugpjūčio mėn. Reguliuojant dienos trukmę, priverčiama žydėti bet kuriuo metų laiku. Augina­mos programuotu būdu pražysta po 3 – 3,5 mėnesio. Taigi per metus galima užauginti 3 derlius. Kad puansetijos žydėtų kovo pradžioje – balandžio pabai­goje, galimi du būdai: 1) motininiai augalai augi­niams, auginami 13 – 15 valandų dienos trukmės są­lygomis (papildomai apšviečiami), 2) žydėjimui su­laikyti rugsėjo pradžioje dauginti augalai atitinka­mai iki gruodžio 20 d. ir iki vasario 15 d. papildo­mai apšviečiami.

Nuskinti žiedai blogai laikosi vandenyje. Mat nupjovus stiebą išsiskiriančios pieniškos sultys greit stingsta ir užkemša vandens indus. Įvairiais būdais bandoma kuo ilgiau išlaikyti skintus žiedus. Geri rezultatai gaunami, kai nuskinti žiedai 5 –  10 minučių pamirkomi 40% spirite, po to 0,001į% si­dabro nitrate arba 50° C vandenyje.

Daugelio specialistų nuomone, puansetija yra ekonomiškai naudinga kultūra. Latvijos botanikos sode 1 m2 augina 36 – 42 augalus. Per metus išaugina 3 derlius, t. y. iš 1 m2 gauna 108 –  126 augalus.

Puansetija dažniau auginama kaip vazoninė kul­tūra. Šakny din ant auginius 6 cm skersmens vazo­nėliuose, 1 m2 jų sustatoma iki 100. Po 4 – 6 sa­vaičių persodinama į 8 – 10 cm skersmens vazonė­lius (1 m2 jų telpa 42). Puansetijas, kaip ir azali­jas, geriausia realizuoti 16 – 18 cm skersmens plokš­čiuose vazonuose.

Pritaikymas.
Skinti žiedai tinka puokštėms, kom­pozicijoms sudaryti, vainikams puošti. Vazoninės gėlės puošia – gyvenamas ir visuomenines patalpas. Puansetijas galima derinti su kitais žalialapiais au­galais (paparčiais, smidrais, chlorofitais). Žmonės dažnai skundžiasi, kad puansetijos kitaisvmetais ne­žydi, nors auga gražiai. Tai atsitinka dėl to, kad joms būna per ilga dienos trukmė. Todėl rudenį jas reikia laikyti tokiame kambaryje, kur nedegina­ma elektra.

Taip pat skaitykite: