Bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos, kilęs iš Pietų Europos, 15—100 cm aukščio, daugiametis, pas mus auginamas kaip vienametis, stačiu, tvirtu, šakotu stiebu augalas. Lapai kiaušiniškai lan-cetiški, viršūniniai lancetiški arba linijiški, lygiakraščiai. Žiedai balti, rožiniai, raudoni, geltoni, oranžiniai, purpuriniai, sutelkti į kekės pavidalo žiedyną. Žydi nuo birželio mėnesio iki didesnių šalnų.
Žioveinis turi daug įvairių veislių, kurios skiriasi ūgiu, žiedynų dydžiu ir žiedų spalvomis. Gražiausios veislės yra šios: giandiilorum Hort.— 80—100 cm aukščio, stiebas mažai šakotas, žiedynai stambūs; nanum grandiflomm Hort.— 40—60 cm aukščio, žiedynai stambūs ir pumilum Hort.— 15—20 cm aukščio.
Naudojamas bordiurams, lysvelėms, klomboms, balkonams apsodinti ir skinti.
Gerai auga sunkesnėje, trąšioje dirvoje ir atviroje, saulėtoje vietoje.
Žioveinis veisiamas sėklomis, kurios sėjamos balandžio mėnesį į dėžutes arba inspektą. Galima sėti ir tiesiog į nuolatinę vietą ne tik pavasarį, bet ir rudenį. Sėklos būna daigios 3—4 metus, sudygsta per 10—15 dienų. Daigai pikuojami į inspektą 3 cm atstumu. Nuolatinėje vietoje paaugę daigai praretinami 15 cm atstumu. Iš inspekto į nuolatinę vietą daigai sodinami gegužės mėnesį: aukštaūgių veislių — 35 cm atstumu, vidutinio ūgio — 20 cm ir žemaūgių—10—15 cm. Sodinamiems aukštaūgių žioveinių daigams (kad jie geriau šakotųsi) patartina sutrumpinti viršūnėles. Mūsų klimato sąlygose gerai pridengti žioveiniai žiemoja lauke.
Zioveinį galima veisti ir ūgliais, kurie piaunami_ balandžio mėnesį nuo peržiemojusių lauke motininių augalų. Ūgliai sodinami į smėlį dauginimo dėžėse arba inspekte ir laikomi 15° temperatūroje,
