Žioveinis, levukas

Žioveinis, levukas
Žioveinis, levukas

Žioveinis, levukas (Antitrhinum majus L.)

Bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos, kilęs iš Pietų Europos, 15—100 cm aukščio, daugiametis, pas mus auginamas kaip viena­metis, stačiu, tvirtu, šakotu stiebu augalas. Lapai kiaušiniškai lan-cetiški, viršūniniai lancetiški arba linijiški, lygiakraščiai. Žiedai balti, rožiniai, raudoni, geltoni, oranžiniai, purpuriniai, sutelkti į kekės pavidalo žiedyną. Žydi nuo birželio mėnesio iki didesnių šalnų.

Žioveinis turi daug įvairių veislių, kurios skiriasi ūgiu, žiedy­nų dydžiu ir žiedų spalvomis. Gražiausios veislės yra šios: giandiilorum Hort.— 80—100 cm aukščio, stiebas mažai šakotas, žie­dynai stambūs; nanum grandiflomm Hort.— 40—60 cm aukščio, žiedynai stambūs ir pumilum Hort.— 15—20 cm aukščio.

Naudojamas bordiurams, lysvelėms, klomboms, balkonams ap­sodinti ir skinti.

Gerai auga sunkesnėje, trąšioje dirvoje ir atviroje, saulėtoje vietoje.

Žioveinis veisiamas sėklomis, kurios sėjamos balandžio mėnesį į dėžutes arba inspektą. Galima sėti ir tiesiog į nuolatinę vietą ne tik pavasarį, bet ir rudenį. Sėklos būna daigios 3—4 metus, su­dygsta per 10—15 dienų. Daigai pikuojami į inspektą 3 cm atstu­mu. Nuolatinėje vietoje paaugę daigai praretinami 15 cm atstu­mu. Iš inspekto į nuolatinę vietą daigai sodinami gegužės mėnesį: aukštaūgių veislių — 35 cm atstumu, vidutinio ūgio — 20 cm ir žemaūgių—10—15 cm. Sodinamiems aukštaūgių žioveinių dai­gams (kad jie geriau šakotųsi) patartina sutrumpinti viršūnė­les. Mūsų klimato sąlygose gerai pridengti žioveiniai žiemoja lauke.

Zioveinį galima veisti ir ūgliais, kurie piaunami_ balandžio mė­nesį nuo peržiemojusių lauke motininių augalų. Ūgliai sodinami į smėlį dauginimo dėžėse arba inspekte ir laikomi 15° tempera­tūroje,

Taip pat skaitykite: