Šis bei tas apie artišoką

artišokas1Žodis „artišokas“ kilęs iš itališko žodžio „cocali“ — „pušies kankorėžis“, kurį ši užjūrio daržovė ir primena savo forma. Artišokus augino jau senovės graikai ir romėnai, o dar anksčiau ši daržovė buvo auginama Sicilijoje. Artišokai auginami kaip daugiametė daržovė ir dauginama augalo dalimis. Pirmaisiais metais auginant artišokus iš sėklų arba auginių, formuojasi pasklidusi plačių lapų rozetė.

Po žiemos augalas formuoja žiedų ūglius su žiedynais, kurie tinka maistui tol, kol visiškai prasiskleidžia. Artišokų žiedynais įprastai vadinamos  žiedų galvutės. Tokiu būdu  nesubrandinamos artišokų sėklos, o tai įtakoja  ūglių šakojimąsi ir vegetatyvinį dauginimąsi.

Sudygusios artišoko sėklos, prieš jas pasėjant, mėnesį laiko stratifikuojamos žemoje teigiamoje temperatūroje (+2 – +5° С), o po to pasodinamos  daiginimo patalpoje. Į sodą artišokai perkeliami pasibaigus pavasario šalnoms. Visos artišokų rūšys reiklios dirvožemio derlingumui. Todėl, jeigu pas jus sode žemė skurdi, ją reikia kruopščiai paruošti artišokų pasodinimui.

artišokas2Artišokų augimo periodo pradžioje juos reikia gausiai laistyti. Kelis kartus per sezoną artišokus reikia tręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Tam, kad gauti skanias artišoko galvutes, pirmaisiais jų gyvenimo metais daržininkai juos augina iš sėklų per daigus kaip vienmetį augalą.

Pagrindinė užduotis – priversti artišoką žydėti jau pirmaisiais jo gyvenimo metais. Dėl to jauni augalai yra veikiami žemų temperatūrų. Artišokų derlius surenkamas dar prieš išsiskleidžiant žiedynams (krepšeliams). Jų žvynų pagrindai ir mėsingas žiedsostis vartojami maistui žaliame arba virtame pavidale.

Kaip teisingai paruošti artišoką? Stambūs dar žali šios daržovės žiedynai (prieš pasirodant gražiems violetiniams žiedams) nupjaunami, nuplaunami ir dedami į karštą sūdytą vandenį. Verdami 30 minučių. Pas likusias galvutes pašalinamas šiurkštus lapelių luobas, paliekant tik valgomą ir skanią dalį – žiedsostį.

Taip pat skaitykite: