Gruodis – paskutinis metų mėnuo ir žiemos pradžia. Trumpiausios dienos nebeleidžia didesnių darbų nuveikti. Kartais ir šalčiai sustiprėja. Gerai, kai vaismedžiai aprišti, kai sodo tvoros gerai sutvarkytos ir vartai sandariai užkelti. Tadą į sodą nepatenka kiškiai, mažiau nugraužia neapsaugotų medelių. Todėl retkarčiais reikia apsilankyti sode, apžiūrėti, ar kas ten nešeimininkauja. Jau dabar, po nedidelių šalčių, galima prisipjauti skiepūglių vaismedžiams pavasarį perskiepyti. Bet reikia gerai žinoti tuos medžius, nuo kurių žadame imti ūglius. Jie turi būti sveiki, žinomos veislės, o patys metūgliai ne trumpesni kaip 30 cm. Skiepūgliai pjaustomi nuo vaismedžio viršutinių ir į pietus augusių šakų. Nupjauti skiepūgliai tuojau pat surišami į pundelius ir ant etiketės tušinuku užrašomas veislės pavadinimas, kiti duomenys. Skiepūglius galima laikyti drėgname rūsyje, smėlyje arba sniege, lauke supiltose durpėse.
Jeigu sode išmėtėte mėšlo krūveles kurkliams ir kitiems kenkėjams gaudyti, tai užėjus didesniam šalčiui iškratykite mėšlą plonu sluoksniu ir kenkėjai sušals. Paskui ši mėšlą sumeskite po vaismedžiais. Po mėšlu neretai apsigyvena ir pelės. Todėl prieš žiemą pravartu ir pomedžiuose esantį mėšlą perkilnoti, išnaikinti peles. Pelės neretai graužia ir medelių, ypač jaunų, šaknis ir pridaro nemažai nuostolių. Jos nugraužia ir prikastus medelius. Todėl sode jos nuodijamos užnuodytu jauku, o nameliuose, kitose patalpose gaudomos ir spąsteliais. Medeliai apdedami eglišakėmis.
Esant galimybei – skiepijama žiemą.
Nepamirškime ir meistrystės darbų. Sodininkui reikia turėti pakankamai dėžių vaisiams laikyti, stelažų, spintų drabužiams pasikabinti, trąšoms ir pesticidams sudėti. Peržiūrėkime, ar patogūs kirvių, šakių, kastuvų kotai, gal kai ką galima patobulinti, gal reikia išgaląsti. Na, o jei statote namelį, tai ir žiemą galima daug ką padaryti, išpjaustyti ornamentų balkonui ar laiptams papuošti. Susiraskite tinkamos literatūros, suplanuokite sodo namelio interjerą. Daug gerų patarimų galima rasti pavarčius žurnalo „Mūsų sodai” komplektus.
Retkarčiais užsukime į rūsį, kur laikomi vaisiai, peržiūrėkime juos. Čia vaisius pūdo baltasis, kartusis, skystasis bei pelėj ūninis puviniai. Visi puviniai plinta pro pažeistas odelės vietas, kai liečiasi su sergančiais. Todėl kuo dažniau reikia išrinkti pradėjusius pūti, išpjaustyti ligotas vietas, o sveikas dalis suvartoti: virti kompotus, džemus, arba sudžiovinti. Vaisiai labai gerai džiūsta ant radiatoriaus ar krosnies, kur paklojama balto popieriaus ir supilamos skiltelės.
Gruodžio mėnesį pradedamos stratifikuoti ilgiausiai dygstančios sodo augalų sėklos. Primename kai kurių kultūrų stratifikavimosi laiką. Ilgiausiai nedygsta vyšnių ir trešnių kauliukai. Todėl jie smėlyje laikomi 150-180 dienų, obelų sėklos – 120-130 dienų, abrikosų kauliukai – 80-100 dienų. Pagal tai apsiskaičiuojama, kada pradėti stratifikuoti sėklas. Kaip tai daroma? Pirmiausia reikia turėti švaraus upės išplauto arba kvarcinio smėlio ir gerai paruoštų durpių. Sėklos sluoksniuojamos su smėliu, o durpių dedama, kad smėlis ne taip greit išdžiūtų. Stratifikuotos sėklos laikomos vėsiame rūsyje, joms pradžiūvus – palaistomą. Rūsyje turėtų būti apie 3-4° šilumos.
Darže galima uždengti eglišakėmis daugiametes daržoves. Reikia nuolat, ne mažiau kaip 2-3 kartus per savaitę, tikrinti laikomų daržovių ir bulvių būklę. Jei rūsiuose per šilta ir sausa, pravėdiname. Kaupuose sekame daržovių temperatūrą. Šakniavaisinės daržovės geriausiai laikosi 2-3°C, kopūstai 1-2°C temperatūroje. Bulvėms laikymo temperatūra baigus kasimą, jeigu yra sergančių gumbų, apie 20 dienų turėtų būti 11-13°C, o esant sveikiems gumbams 18-19°C apie 8-10 dienų. Vėliau palaipsniui temperatūra žeminama iki 2-4°C. Sveikiems gumbams temperatūrą reikia žeminti apie 0,5°C, o sergantiems – apie 1 °C per parą. Žiemą temperatūra turi būti 1,5-5°C, santykinis drėgnumas 85-95 proc. Jeigu laikomos daržovės ar bulvės pradeda gesti, būtina jas perrinkti. Pasodams drėgmės ir šilumos režimas panašus kaip ir maistinėms daržovėms.
Pradedame remontuoti inventorių, šiltnamius, inspektų rėmus. Iš polietileninės plėvelės, nuimtos nuo šiltnamių, gaminame 15×15 cm maišelius daigams auginti. Polietileną sulydome karštu lygintuvu ar kitu būdu. Plėvelė dezinfekuojama kalio permanganato ar vario sulfato 1-2 proc. tirpalu.
Šį mėnesį tvarkomas šiltnamis, darbai lauke baigėsi. Dėmesys sukaupiamas kambarinių augalų priežiūrai. Žiemą mažiau šviesos, todėl reikia pagalvoti, kur padėti krotonus, margenius ir kitus šviesą mėgstančius augalus. Atokiau nuo langų galima laikyti gebenes, skindapus, paparčius. Ypač dauguma gėlių kenčia dėl sauso kambario oro, todėl šalia reikia pastatyti indelį su vandeniu, retkarčiais nupurkšti, ypač palmes, azalijas.
Subtropikų augalai aukubos, mirtos, oleandrai gerai jaučiasi ir vėsesnėse 10-12°C patalpose. Laistomi retai. Citrinmedis taip pat laikomas 10-15°C patalpoje, jam reikia šviesos, tamsesnėje patalpoje meta lapus. Jis jautrus skersvėjams, nepakenčia dažno vietos keitimo.
Motininės chrizantemos atrenkamos dar žydėjimo metu. Dabar jos laikomos 5-6°C patalpoje. Laistomos retai, tik tiek, kad šaknys nesudžiūtų. Meile-niai pailsėję pradeda leisti ūglius. Kai ūgliai bus 10 cm aukščio, reikės juos iškelti į šviesą, palaipsniui dažniau teks laistyti. Mėnesio pabaigoje galima pradėti tręšti 0,2 proc. mineralinių trąšų mišiniu. Didelių koncentracijų jie nepakenčia, pradeda mirti šaknys, meileniai vystosi lėčiau.
Poinsetijos gerai auga šviesiuose šiltnamiuose, taip pat šviesiuose kambariuose. Jos jautrios foto periodui. Vegetatyvinės dalys, lapai, stiebai vystosi ilgos dienos sąlygomis, o trumpai dienai esant vystosi žiedai. Rugsėjo pabaigoje pradeda formuotis žiedai, o žydi lapkričio-gruodžio mėnesiais. Greičiau pražysta, jei būna saulėta ir šilta. Poinsetija nemėgsta šalto vandens, skersvėjų ir dažno vietos keitimo. Tai šilumamėgis augalas, žemesnėje kaip 16°C gelsta ir krinta lapai. Reguliuojant dienos ilgumą poinsetija galima priversti žydėti bet kuriuo laiku. Pražysta maždaug po 3,5-4 mėnesių.
Auginant šiltnamyje gerberą, būtina įrengti papildomą apšvietimą. Galima naudoti ir dienos šviesos lempas. Papildomai švitinama nuo spalio pradžios iki kovo 1 d. maždaug 6 vai. per parą. Reikia paskaičiuoti, kad susidarytų 17 val. dienos šviesos. Apšvietimas teigiamai atsiliepia žiedų kokybei, pagreitina žydėjimą. Laistyti geriau rytais 20°C vandeniu, kad vanduo nepatektų ant lapų. Gerberai būtinas geras vėdinimas net ir žiemą. Augimo metu šiltnamyje palaikoma 18-20°C temperatūra, o naktį truputį žemesnė.