Didžioji nasturtė
(TROPAEOLUM MAJUS L.)
Nasturtinių (Tropaeolaceae) šeimos vienmetis augalas, kilęs iš Pietų Amerikos, plačiai auginamas vidutinio ir šilto klimato juostoje kaip dekoratyvinis. Mūsų respublikoje auginama darželiuose arba balkonuose.
Stiebas ilgas, 0,5-3 m ilgio, laipiojantis, šakotas, mėsingas. Lapai apskriti, skydiški, ilgakočiai, pilkai žalsvomis apatinėmis pusėmis. Lapkočiai prie lakšto prisegti maždaug ties lakšto viduriu. Žiedai dideli, oranžiniai arba geltoni, kartais raudoni, išilgai tamsiai dryžėti. Vaisius sudarytas iš 3 vienasėklių vaisiukų. Auginama ir mažoji nasturtė(T. minus L.), kuri labai panaši į didžiąją.
Kaip nasturtes auginti, visi žino, tačiau pravartu prisiminti, kad jos geriau auga patręštoje priemolio dirvoje ir saulėtoje vietoje. Jų sėklos didelės, daigios 3 metus. Augalai jautrūs šalnoms, todėl reikia sėti tik gegužės viduryje.
Nasturtes švieži lapai vertinami dėl didelio (313, 58 mg %) vitamino C kiekio. Naujojoje Zelandijoje iš nasturtes žalių lapų gaminamas vitamino C ekstraktas. Mūsų šeimininkėms didžiosios nasturtes lapų irgi reikėtų dėti j patiekalus – pagausinti juose vitamino C. Žali jos lapai, žiediniai pumpurai, nesubrendusios sėklos tinka kaip priedas prie salotų, mėsos, daržovių bei kiaušinių patiekalų. Iš išsiskleidusių žiedų gaminamos salotos.