IPOMĖJA – Ipomoea Lam.
Vijoklinių (Convolvulaceae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Amerikos. Nereiklus, labai sparčiai augąs, gražiais įvairių spalvų bei dydžio piltuviškais žiedais. Žiedai būna išsiskleidę tik pirmoje dienos pusėje, po pietų jie už-siskleidžia. Augalas užauga iki 2,5-3 ir daugiau metrų aukščio.
Šioje gentyje priskaičiuojama iki 400 rūšių. Mūsų respublikoje iki šiol buvo auginama tik viena rūšis – Paprastoji ipomėja (I. purpurea Lam.). Botanikos sode Kaune buvo ištirta daug ipomėjų ir atrinkta keletas rūšių, kurios sėkmingai gali būti auginamos Lietuvos sąlygomis.
G e b e n i a l a p ė ipomėja (J. hederacea Jacq.). Savaime auga Brazilijoje. Stiebas šiurkščiai plaukuotas, užauga iki 2-3 m aukščio. Lapai taip pat šiurkščiai plaukuoti, 3-5-skiaučiai; vidurinė skiautė didesnė ir ilgesnė už šonines. Žiedo vainikėlis žydras, vamzdelio vidus baltas. Taurėlapiai ilgi, iki 2,5 cm ilgio, apaugę pasišiaušusiais plaukeliais. Žydi nuo liepos mėn. antros pusės iki rugsėjo mėn. pabaigos.
Auginama ir pritaikoma kaip ir Raudonmelsvė ipomėja.
Raudonmelsvė ipomėja (I. iubro coerulea). Tai viena iš gražiausių ipomėjų. Lapai širdiški, dideli, 10-12 cm skersmens, šviesiai žali. Žiedai šviesiai mėlyni, su balta žvaigždute viduryje, nužydėję – purpuriniai, dideli, iki 15 cm skersmens. Vaisius – dėžutė. Sėklos rudos, didelės, 8-10 mm ilgio.
Gerai auga tik puriame, derlingame ir pakankamai drėgname dirvožemyje bei šiltoje ir saulėtoje vietoje. Mūsų respublikoje gerai auga, žydi ir užmezga bei su-nokina sėklas tik labai saulėtą ir šiltą vasarą.
Sėklas būtina sėti balandžio mėn. i puodelius. Daigai, pasirodžius pirmiems tikriesiems lapeliams, perpi-kuojami į puodelius po vieną. Į nuolatinę vietą augalai sodinami, praėjus pavasario šalnoms, 20 cm atstumu vienas nuo kito. Tai gana reiklus ir lepus augalas, bet dėl gražios lapijos ir ypač gražių žiedų galėtų būti pritaikomas pavėsinėms, tvoroms, verandoms papuošti, piramidėms, kolonoms, girliandoms įruošti ir t. t.
Paprastoji ipomėja (J. purpurea Lam.). Stiebas užauga iki 3-3,5 m aukščio, plaukuotas. Lapai širdiški arba kiaušiniški, 8-9 cm pločio ir tokio pat ilgio, abipus plaukuoti. Žiedai piltuviški, 5-6 cm skersmens, įvairių spalvų – purpuriniai, violetiniai, rožiniai, balti, kartais margi – ir pilnaviduriai. Žydi labai gausiai ir ilgai, nuo liepos mėn. iki vėlyvo rudens. Vaisius – dėžutė.
Augalas nereiklus, bet geriau auga ir gausiau žydi purioje ir derlingoje dirvoje t>ei saulėtoje vietoje. Labai sausomis vasaromis augalus tenka laistyti, nes lapai pradeda gelsti, o žiedai smuikeli. Nelaistomi augalai netenka savo dekoratyviškumo ir gali visai išnykti. Patartina per vasarą keletą kartų palaistyti srutomis ar mineralinių trąšų tirpalu.
Dauginama sėklomis, kurios gali būti sėjamos anksti pavasarį į puodelius arba, šalnoms praėjus, tiesiai į gruntą.
Mūsų respublikoje šis vijoklinis augalas labai mėgstamas ir dažnai auginamas. Kiek rečiau sutinkamas su baltais, margais ir pilnaviduriais žiedais. Naudojamas tvoroms, namų sienoms, pavėsinėms papuošti.
Puošnioji ipomėja (superba G. Don.). Panaši į paprastąją ipomėją, tik jos stiebas ir lapai violetinio atspalvio, o žiedai – tamsiai violetiniai, 6-7 cm skersmens su ryškiai purpurine žvaigždute vainikėlyje. Vamzdelio vidus rožinis, pagrinde visai baltas. Augalas labai gražus, bet kol kas auginamas tik Botanikos sode Kaune.
Ji auginama, dauginama ir panaudojama kaip ir paprastoji ipomėja.