Sausmedis

sausmedis
sausmedis

Sausmedis –  Lonicera L

Šeivamedinių (Caprifoliaceae) šeimos krūmai. Jų tar­pe yra nemažai ir vijoklinių rūšių, kurių stiebai užauga iki 2-5 m aukščio. Lapai paprasti, sveiki, priešiniai, su trumpais lapkočiais arba ir visai be jų, kartais tarpusa­vyje suaugusiais pamatais. Sausmedžių tarpe yra nuolat žaliuojančių augalų ir tokių, kurie žiemą numeta lapus. Žiedai dvilyčiai, penkianariai, taisyklingi arba netaisyk­lingi, kvapūs arba bekvapiai, susitelkę varpų arba gal­vučių formos žiedynuose. Vaisiai – daugiasėklės sultin­gos uogos.

Vijoklinės sausmedžių rūšys yra gražūs dekoratyvi­niai augalai. Labai įspūdingai atrodo jų dideli, malonaus kvapo, gražių spalvų žiedai, tanki, sodriai žalia arba pilkšva lapija, ryškūs rudenį arba vasaros viduryje noks-tantys vaisiai. Iki šiol šie augalai mūsų respublikoje bu­vo retai auginami. Kiek dažniau, ir tai tik individualiose sodybose, auginamas apskritalapis sausmedis. Tuo tar­pu kitos rūšys pasitaiko labai retai arba ir visai nepasi­taiko. MA Botanikos sode Kaune daug metų, šalia kitų vijoklinių augalų, buvo tiriama ir keliolika vi­joklinių sausmedžio rūšių,, kuriomis galima būtų pratur­tinti mūsų respublikos žaliuosius sodinius. Stebėjimai pa­rodė, kad atskiros vijoklinių sausmedžių rūšys mūsų klimatinėmis sąlygomis nevienodai atsparios šalčiams, pasižymi nevienodomis dekoratyvinėmis savybėmis. Vie­nos jų yra labai ištvermingos, jos net ir labai šaltomis žiemomis nenukenčia, kitos daugiau ar mažiau apšąla, bet yra ir tokių, kurios visiškai arba beveik visiškai ne­ištvermingos ir todėl jas auginti būtų netikslinga. Prie pastarųjų reiktų priskirti Lonicera japonica Thunb., L. japonica aureo-reticulata Nichols, Lonicera Giraldii Rehd. Mūsų respublikos sąlygomis sausmedžiai geriau auga ir vystosi šviesiose ir saulėtose vietose. Mėgsta der­lingas ir pakankamai drėgnas dirvas. Neblogai auga ir sausesnėse dirvose, tik po ilgai trukusių sausrų kai kurių rūšių, pvž. apskritalapio sausmedžio, pradeda gelsti ir kristi apatiniai lapai. Todėl vasaros metu juos reikia retkarčiais palaistyti.

Sausmedžiai dauginami sėklomis, atlankomis, gyva-šakėmis. Sėklas galima sėti iš rudens tiesiai į dirvą arba į dėžutes. Pavasarį sėjamos tik 1-2 mėn. stratifikuotos sėklos. Pasėjus pavasarį neštratiiikuotas sėklas, jos su­dygsta tik po .S-7 ir daugiau savaičių. Sėklos išlieka daigios 2-3 metus, vėliau jų daigumas smarkiai mažė­ja, o po 5 metų sėklos pasidaro visai nedaigios. Pirmai­siais metais vijoklinių sausmedžių daigai užauga iki 25- 30 cm aukščio. Kitais metais juos jau galima sodinti į nuolatinę vietą. Trečiaisiais – ketvirtaisiais metais auga­lai jau pradeda žydėti. Sausmedžiai labai gerai daugi­nasi ir atlankomis bei gyvašakėmis, ypač žaliomis, pa­mirkius jas 8 vai. 0,015-0,02% heteroauksino tirpale. Žaliomis gyvašakėmis dauginama birželio mėn. pabaigo­je ir liepos mėn. pradžioje. Šioms gyvašakėms paruošti parenkami žali, lankstūs, dar sumedėjimo požymių netu­rintys ūgliai. Jie supiaustomi atskiromis su dviem bamb­liais gyvašakėmis, kurios sodinamos į inspektus. Sume­dėjusios gyvašakės ruošiamos rudenį, lapams nukritus. Tam tikslui parenkami stiprūs, gerai išsivystę ir sume­dėję vienmečiai ūgliai. Supiaustomi taip, kad kiekvieną gyvašakę sudarytų 3-5 bambliai. Tokias gyvašąkes ga­lima sodinti tiesiai į dirvą rudenį arba pavasarį, per žiemą išlaikius rūsyje drėgname smėlyje.

Vijoklinės sausmedžių rūšys panaudojamos pavėsi­nėms, arkoms, namų sienoms, balkonams, tvoroms, ak­meninėms sienelėms, senų medžių kamienams ir kitiems įrenginiams apželdinti. Beveik visų augalo rūšių stiebas vyniojasi į dešinę pusę. Norint sausmedžiais apiforminti vieną ar kitą objektą, jiems įruošiamos tam tikros atra­mos iš vielos, stulpelių ar kitokių medžiagų, kad jie ga* lėtų apie jas apsivynioti.

Apskritalapis sausmedis (L. caprifolium L.). Savaime auga Vidurio ir Pietų Europoje, Kaukaze, Užkaukazėje. Kultūroje žinomas labai seniai. Kaip deko­ratyvinis augalas buvo auginamas jau prieš mūsų erą. Stiebas užauga iki 4-5 m aukščio. Jauni ūgliai žali ar­ba rausvai žali, pliki, kartais plaukuoti. Lapai priešiniai, apskritai elipsiški, 4-8 cm ilgio ir 3-6 cm pločio, švie­siai žaliomis viršutinėmis ir melsvai žaliomis apatinėmis pusėmis. Viršūninių lapų 2-3 poros tarpusavyje suau­gusios   pamatais.   Kiti   lapai   trumpakočiai   arba   visai bekočiai. Žiedai 3-4,5 cm ilgio, gelsvai balti, balti, rožiniai, lapai kvapūs, susitelkę į galvutės formos žiedyną. 2ydi labai gausiai birželio mėn. antroje pusėje, 14-20 dienų. Vaisiai – oranžiškai raudonos uogos (1-5 sėk­los). Prinoksta rugpiūčio mėn. pradžioje.

Apskritalapis sausmedis mėgsta derlingą ir drėgną dirvą. Sausrų metu ir blogai prižiūrimi augalai dažnai numeta apatinius lapus.

Dauginamas sėklomis, atlankomis, gyvašakėmis.

Apskritalapis sausmedis labai atsparus šalčiams. Nors mūsų respublikoje pasitaiko gana dažnai, tačiau, kaip gražus ir ištvermingas augalas, turėtų būti pritaikomas vertikaliam apželdinimui žymiai plačiau.

Blakstienuotasis sausmedis (L. ciliosa Poir.) savaime auga Šiaurės Amerikoje. Stiebas vijoklinis arba šliaužiantis. Lapai kiaušiniški arba elipsiški, 5-10 cm ilgio   ir   3,5-5   cm   pločio,   ryškiai   žalia   viršutine   irmelsva apatine puse. Jauni lapai apatinėje pusėje kar­tais pūkuoti, o pakraščiuose plaukuoti. Viršūninė lapų pora suaugusi į pailgai elipsišką diską. Žiedai dvilūpiai, geltoni, 3-4 cm ilgio. Žiedo vamzdelis 3-4 kartus il­gesnis už atbrailą, pagrinde truputį išpūstas. Viršutinė lūpa negiliai 4-skiautė. Piestelė ir kuokeliai iš vamzdelio išsikiša. 2ydi birželio mėn. Vaisiai – raudonos uogos, prinokstančios rugsėjo mėn.

Šalčiams žymiai atsparesnė forma – var. occidentalis Nichols. (L. occidentalis Hook.). Šio sausmedžio stiebas užauga daug aukštesnis. Didesni, ryškesni ir jo žiedai.

Auginamas, dauginamas, prižiūrimas, kaip ir kiti sausmedžiai. Lietuvos žaliuosiuose želdiniuose neap­tinkamas, Botanikos sodo Kaune patyrimas, auginant šį sausmedį, parodė, kad jis sėkmingai gali būti panaudo­jamas įvairioms tvoroms, pavėsinėms, namų sienoms ir kitiems įrenginiams papuošti.

Brauno sausmedis (L. brownii Carr.). Tai L. sempervirens L. X L. hirsuta Eat. hibridas, žinomas jau nuo 1850 m. Stiebas užauga iki 3 m aukščio. Jauni ūgliai pliki, violetinio atspalvio, padengti pilku apna­šu. Lapai tamsiai žali, šviesiai žaliomis, ryškiomis gyslo­mis, odiški, plikomis apatinėmis pusėmis, trumpakočiai arba bekočiai, 7-9 cm ilgio ir 6-8 cm skersmens, bu­komis viršūnėmis. Žiedinių šakučių lapai žymiai smul­kesni, 4-5 cm ilgio ir 2,5-3 cm skersmens, pailgai kiau-šiniški, apysmailėmis viršūnėmis; viršutinių lapų pora suaugusi pamatais ir sudaro pailgą ovalą. Žiedai skaisčiai oranžiškai raudoni, 4-4,2 cm ilgio, bekvapiai. Vaini­kėlis neryškiai dvilūpis. Vamzdelis apatinėje dalyje tru­putį išpūstas, vidinėje pusėje trumpai plaukuotas. Pies­telė ir kuokeliai iš žiedo truputį išsikišę. Žiedai sutelkti nežymiai vienas nuo kito atitolusiuose menturiuose, ku­rie sujungti po 3-5 į varpos formos žiedyną. Žiedynai iškilę virš suaugusių pamatais lapų ant 2,5-4 cm ilgio žiedkočių. Žydi birželio-rugsėjo mėn. Vaisiai – apskritos, 0,8-1 cm skersmens, oranžinės uogos, prinokstan­čios rugsėjo-spalio mėn. Botanikos sode Kaune dera negausiai. Sėklos 0,5 cm ilgio ir 0,3-0,4 cm skersmens, šviesiai geltonos.

Lietuvos klimatinėmis sąlygomis šis sausmedis nėra labai atsparus šalčiams. Šaltomis žiemomis smarkiai apšąla. Tačiau pavasarį labai greitai susprogsta ir vasaros viduryje pasiekia 2-2,5 m aukščio. Žydėjimas dėl to nenukenčia. Ypač jautrūs yra jauni augalai, todėl žiemai patartina juos pridengti.

Gerai auga saulėtose ir šiltose vietose bei derlingame dirvožemyje. Sausroms augalas atsparus. Net ir labai sausringais metais apatiniai lapai išlieka žali. Augalas dėl gražios, sodriai žalios lapijos, ryškių, gražios formos žiedų ir visą vasarą trunkančio žydėjimo yra labai puoš­nus ir todėl, nežiūrint jo jautrumo šalčiams, dekoratyvi­nėje sodininkystėje gali būti pritaikomas.

Dauginamas sėklomis, atlankomis ir labai lengvai ža­liomis gyvašakėmis.

Geltonasis sausmedis (L. ilava Sims.). Sa­vaime auga Šiaurės Amerikoje. Stiebas silpnai vijokli­nis. Jauni ūgliai pliki. Lapai elipsiški, ryškiai žalia vir­šutine ir melsva apatine puse. Pirmos dvi viršūninių la­pų poros suaugusios pamatais. Žiedai oranžiškai geltoni, kvapūs, sukrauti menturiuose. Žiedynai sudaryti iš 1-3 menturių. Žydi birželio mėn. Vaisiai – raudonos uogos. Lietuvos sąlygomis šalčiams atsparus.

Auginamas ir panaudojamas kaip ir kiti vijokliniai sausmedžiai.

Gauruotasis sausmedis (L. hirsuta Eaton). Savaime auga Kanadoje. Stiebai užauga iki 5 m aukščio. Lapai elipsiški, smailiomis viršūnėmis, 5-11 cm ilgio ir 3-9 cm pločio, tamsiai žalia ir dažnai plaukuota vir­šutine ir pilkai žalia, pūkuota apatine puse. Pirma, o daž­nai ir antra viršūninių lapų pora suaugusi pamatais. Žie­dai   oranžiškai   geltoni, dvilūpiai, bekvapiai,   2-2,5 cm

ilgio. Žiedo vamzdelis žemiau vidurio išpūstas, truputį ilgesnis už atbrailą, išorinėje pusėje pūkuotas. Žydi gau­siai, birželio mėn. Vaisiai – raudonos uogos, prinokstan­čios rugsėjo-spalio mėn.

Šis sausmedis Lietuvos sąlygomis yra labai at­sparus šalčiams ir turėtų būti plačiai auginamas respub­likos žaliuosiuose sodiniuose.

Melsvalapis sausmedis (I. dioica, L. syn., L. glauca Hill.). Savaime auga Šiaurės Amerikoje. Stie­bas silpnai vijoklinis arba stačias. Vijokliniai užauga iki 2,5-3,5 m aukščio. Lapai pailgai elipsiški, nedideli, 4-8 cm ilgio ir 2-5 cm skersmens, trumpakočiai arba visai bekočiai, pliki. Viršutinė lapų pusė tamsiai žalia, apa­tinė- pilkšva. Viršūniniai lapai suaugę pamatais ir su­daro pailgą diską. Žiedai ant neilgų žiedkočių, sukrauti varpos formos žiedyne, dažniausiai gelsvai purpuriniai iirba purpuriniai, dvilūpiai, bekvapiai, nedideli, iki 1,5 cm ilgio, su ryškiai geltonais, iš žiedyno išsikišančiais kuokeliais. Žydi labai gausiai, gegužės-birželio mėn., 12-15 dienų. Vaisiai – ryškiai raudonos, 10 mm skers­mens apskritos uogos. Dera labai gausiai. Vaisiai pri­noksta liepos mėn. viduryje. Prinokusias uogas labai no­riai lesa paukščiai. Sėklos pailgai elipsiškos, 3 mm ilgio ir 2,2 mm pločio, gelsvai rožinės.

Melsvalapis sausmedis Lietuvos klimatinėmis są­lygomis šalčiams atsparus. Dėl gražios lapijos ir ypač ankstyvo žydėjimo turėtų būti plačiau pritaikomas de­koratyvinėje sodininkystėje.

Melsvalapį sausmedį geriausia auginti derlingame ir pakankamai drėgname dirvožemyje. Sausrų metu pa-1 artina laistyti, nes, dirvožemiui perdžiūvus, sausmedžio apatiniai lapai gelsta ir dažnai nukrinta.

Dauginamas sėklomis, atlankomis, žaliomis ir sume­dėjusiomis gyvašakėmis.

Palaipinis sausmedis (I. proliiera Rehd.). Sa­vaime auga Šiaurės Amerikoje.  Stiebas vijoklinis arba status. Vijokliniai stiebai užauga iki 3 ir daugiau metrų aukščio. Lapai atvirkščiai kiaušiniški, bukomis viršūnė­mis, 5-10 cm ilgio ir 4-9 cm skersmens, trumpakočiai arba visai bekočiai, 2-3 viršūninės lapų poros suaugu­sios pamatais. Viršutinė lapų pusė ryškiai žalia, apati­nė – pilka, švelniai plaukuota. Žiedai šviesiai geltoni, dvilūpiai, 2,5-3 cm ilgio. Išorinė vamzdelio pusė pilka, vidinė – plaukuota, pats vamzdelis apatinėje dalyje tru­putį išpūstas. Piestelė ir kuokeliai iš žiedo išsikišę. Žie­dai sutelkti į 2-4 menturius, o šie – į varpos formos žie­dyną, kurio pagrinde dažnai susidaro dar dvi nedidelės žiedynų varputės. Žydi birželio mėn., 14-16 dienų. Vai­siai – raudonos uogos, prinokstančios rugsėjo mėn.

Šis sausmedis mūsų respublikos sąlygomis šalčiams la­bai atsparus, net ir labai šaltomis žiemomis nenukenčia. Respublikoje beveik visai neauginamas, tačiau dėl gra­žios lapijos ir atsparumo šalčiams turėtų būti plačiai pri­taikomas pavėsinėms, tvoroms, sienoms ir kitiems įren­giniams papuošti.

Pilkšvalapis sausmedis (I. glaucescens Rydb.). Savaime auga Šiaurės Amerikoje. Stiebas silpnai vijoklinis, kartais stačias. Lapai elipsiški, bekočiai arba trumpakočiai, 4-8 cm ilgio ir 1,5-5 cm pločio. Jų vir­šutinė pusė žalia, apatinė – melsva, švelniai pūkuota. Viršūninių lapų pora suaugusi pamatais ir sudaro elip-sišką diską. Žiedai geltoni, dvilūpiai. Vamzdelis truputį išpūstas, šiek tiek ilgesnis už atbrailą. Viršutinė lūpa sta­ti, nežymiai 4-skiautė, apatinė – nulenkta žemyn. Žydi gausiai, birželio mėn. Vaisiai – raudonos uogos, prinoks­tančios rugsėjo mėn.

Auginamas ir panaudojamas, kaip ir kiti vijokliniai sausmedžiai,

Lietuvos klimatinėmis sąlygomis šis sausmedis yra labai ištvermingas, bet kol kas auginamas tik Bo­tanikos sode Kaune. Dėl dekoratyviškumo ir atsparumo šalčiams šį sausmedį vertėtų naudoti dekoratyvinėje so­dininkystėje žymiai plačiau.

Stambiažiedis sausmedis (L. tellmanniana Magyar). Tai hibridinis sausmedis, gautas kryžminant L. tragophylla ir L. sempervirens. Šį augalą išplatino Vo­kietijos Spėto medelynas.

Stambiažiedžio sausmedžio stiebas užauga iki 4-5 m aukščio. Lapai priešiniai, žaliomis viršutinėmis ir melsvai žaliomis apatinėmis pusėmis, kiaušiniški, platūs, 7-10 cm ilgio ir 4-7 cm pločio, bukomis arba truputį nusmailėju-siomis viršūnėmis. Pirmoji viršūninių lapų pora suaugusi pamatais ir sudaro lyg vieną pailgo disko formos lapą. Antroji lapų pora skiriasi nuo pirmosios lapų poros ir žemiau esančių lapų, jie yra bekočiai, nežymiai tarpusa­vyje suaugusiais pamatais,, didesni už viršūninių lapų po­rą. Visi kiti, žemiau esantys lapai, trumpakočiai, stiebo pamato link mažėjantys. Žiedai dideli, 5-5,5 cm ilgio, geltoni, sukrauti galvutės formos žiedyne. Žydi labai gausiai, birželio mėn., 15-20 dienų. Dera gausiai. Vai­siai – oranžiškai raudonos uogos, prinokstančios rugsė­jo mėn. Nokstant vaisiams,  augalas  labai  dekoratyvus.

Dauginamas  sėklomis,   gyvašakėmis,  atlankomis.

Kaip ir visi sausmedžiai, mėgsta derlingą, purią ir pakankamai drėgną dirvą bei saulėtą vietą. Lietuvos klimato sąlygomis yra ištvermingas.  Šaltomis žiemomis apšąla tik šakučių viršūnės. Respublikoje dar la­bai retai sutinkamas, tačiau, kaip vienas iš dekoratyviau­sių vijoklinių augalų, turėtų būti plačiai auginamas.

Vijoklinis sausmedis (L. periclymenum L.). Savaime auga Pietų ir Vidurio Europoje. Stiebas gelsvai žalias. Užauga iki 1-3 (5) m aukščio. Jauni ūgliai plau­kuoti. Lapai kiaušiniški arba ovališki, 4-6 cm ilgio, priešiniai,    trumpakočiai,   viršuniniai     kartais   bekočiai, tarpusavyje nesuaugusiais pamatais, žaliomis viršutinė­mis ir melsvomis apatinėmis pusėmis. Žiedai gelsvai bal­ti, kartais rožiniai, 4-5 cm ilgio, susitelkę galvutės for­mos žiedyne. Žydi birželio-rugpiūčio mėn. Vaisius – tamsiai raudona, 0,6-1 cm skersmens uoga.

Dauginamas sėklomis, gyvašakėmis (geriausia žalio­mis), atlankomis.

Vijoklinis sausmedis šalčiams atsparus. Gerai auga ir gausiai žydi, pasodintas derlingose dirvose ir saulėto­se vietose.

L. periclymenum L. var, serotina Ait. (L. sempeiilo-tens Goldring) jauni ūgliai žalsvai purpuriniai su pilku, lengvai   nusitrinančiu   apnašu.    Žiediniai   pumpurai   ir žydėjimo pradžioje žiedų išorinė pusė tamsiai raudona, vėliau pašviesėja. Žiedų vidinė pusė geltona. Žiedai labai kvapūs, 3,5-4 cm ilgio. Vainikėlio apatinė lūpa truputį ilgesnė už viršutinę 4-skiltę lūpą. 2ydi labai gausiai, lie­pos-rugsėjo mėn. Vaisius – tamsiai raudona, sultinga uoga. Sėklos rusvos, 0,3-0,5 cm ilgio, truputį gaubtos. Mažiau atsparios šalčiams, negu pagrindinė forma, Mūsų respublikoje šaltomis žiemomis daugiau ar mažiau apšą­la, tačiau stiebai labai greitai atauga, ir dėl to žydėjimas beveik nesumenkėja.

Taip pat skaitykite: