Žalioji rūta (prieskoniniai augalai)

ŽALIOJI  RŪTA   (RŪTA  GRAVEOLENS L.)

Rūtinių (Rutaceae) šeimos daugiametis puskrūmis, kilęs iš ry­tinių Viduržemio jūros pakrančių. Ten ji auga kalnuose ir net uolingose bei akmeningose kalvose. Kai kuriuose Rusijos rajonuose kultivuojama kaip vaistinis augalas. Mūsų respublikoje žalioji rūta auginama darželiuose, kapinėse kaip nacionalinis de­koratyvinis augalas.

Stiebas stačias, šakotas, plikas, 30-60 cm aukščio. Lapai mels­vai žali, pražanginiai, kotuoti. Atskiri lapeliai pailgai kiaušiniški, galinis atvirkščiai kiaušiniškas. Geltoni žiedeliai susitelkę skėtiškose šluotelėse. Vaisius – 4-5-skiautė dėžutė. Sėklos juodos. 1000 jų sveria apie 2 g.

Dauginama sėklomis, kurios sudygsta per 7-14 dienų. Daigai sodinami 25X30 cm atstumu. Geriau auga humusingame kalkingame dirvožemyje. Vienoje vietoje gali augti 3-4 metus. Nupjau­tos rūtos gražiai atželia. Jautresnės odos asmenims, ypač saulėtą dieną, rūtos gali sukelti alergiją, todėl jas pjauti bei ravėti reikia su pirštinėmis.

Žaliuose rūtos lapuose yra vidutiniškai 340,22 mg% vitamino C (maksimalus kiekis net 455,05 mg%). Nuo lapuose esančio eterinio aliejaus (0,2-0,3%) augalas stipriai kvepia. Vartojami žali arba džiovinti rūtos lapai bei ūgliai. Prieskoniui rūtos fanai vartotini labai mažais kiekiais. Tinka įvairių mėsos kepsnių, padažų, salotų, grybų, paštetų, sumuštinių (ypač su sūriu) skoniui paaštrinti, taip pat spiritiniams gėrimams, arbatai, marinatams, kokteiliams ir gaivai aromatizuoti.

Žaliosios rūtos preparatai plačiai vartojami medicinoje.

Taip pat skaitykite: