Penkiaskiautė sukatžolė

Penkiaskiautė sukatžolė – Leonurus quinque!obatus Gilib.

Lietuviški sinonimai : kartonėnė, liaudiga, širdgloba.

Lietuvoje auga dvi sukatžolių rūšys – penkiaskiautė ir papras­toji (Leonurus cardiaca L.).

Penkiaskiautė sukatžolė paplitusi Vidurio Europoje, Kaukaze. Šiaurės Amerikoje ir Australijoje užneštinė, paprastoji – Skandi­navijoje, Vakarų ir Vidurio Europoje, Balkanuose, Mažojoje Azi­joje.

Medingas ir vaistinis augalas. Medicinoje vartojama žolė (Herba Leonuri) .

Morfologinės-botaninės savybės. Daugiametis, notrelinių (La- miaceae) šeimos, 60-200 cm aukščio, pilkšvas, žolinis augalas. Šakniastiebis sumedėjęs, trumpas. Stiebas stačias, keturbriaunis, tuščiaviduris, prie pagrindo rausvas, ištisai apaugęs minkštais ir ilgais plaukeliais, viršūnė šakota. Apatiniai stiebo lapai ilgako­čiai, 2-8 cm ilgio, beveik visi penkiaskiaučiai. Skiautės pailgos, stambiai ir nelygiai dantytos. Palei žiedyną lapai pailgai rombis-ki, negiliai triskilčiai arba stambiai dantyti. Lapų abi puses apau­gusios trumpais prigulusiais plaukeliais, apatinės pusės gyslos su ilgais pasišiaušusiais plaukeliais. Žiedynas lapuotas, 10-25 cm ilgio, žiedai menturiuose. Vainikėlis 12 mm ilgio, rausvas, viršu­tinė lūpa iš išorės gausiai apaugusi balsvais plaukeliais, o apati­nės lūpos vidus su raudonais taškeliais, gelsvas. Vaisiai 2,0 – 2,5 mm ilgio, tamsiai rudi, smulkiai karpoti, plaukuota viršūne. 1000 vaisių sveria 0,8-1,0 g.

Žydi birželio-spalio mėn., sėklos subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėn.

Vienas žiedas žydi apie 4 dienas, augalas išaugina iki 2700 žiedų. Sėklos pradeda bręsti nuo žiedyno apatinės dalies, t. y. pra­ėjus 1,5-2 mėnesiams nuo žydėjimo pradžios.

Auga patvoriuose, panamėse, pakelėse, pakrantėse, šiukšlynuo­se, apydažnė visoje respublikoje.

Paprastoji sukatžolė (Leonurus cardiaca L.) taip pat daugia­metis, 40-100 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, sumedėjęs. Stiebas status, šakotas, keturbriaunis, tuščiaviduris, tik ties briaunomis apaugęs trumpais, žemyn palinkusiais plaukeliais. Stiebo lapai ilgakočiai, 4-8 cm ilgio ir 2-6 cm pločio. Apatiniai lapai dažniausiai penkiaskiaučiai, viduriniai ir viršutiniai triskiaučiai, su pailgai lancetiškomis, stambiai dantytomis skiautėmis, beveik pliki arba apatinė pusė negausiai plaukuota. Žiedynas ilgas, lapuotas, apatinės žiedyno dalies menturiai atokiai vienas nuo kito, viršutinės dalies sutankėję. Žiedas 8-10 mm ilgio. Taurelė 4-5 mm ilgio, plika arba tik apatinė dalis kiek plaukuota, su 5 yliškais danteliais, kurių du apatiniai žemyn nulinkę. Vainikėlis beveik dvigubai ilgesnis už taurelę. Vaisiai trikampės piramidės iormos, 1,5-2,5 mm ilgio, rusvi, plaukuoti.

Žydi liepos-rugsėjo mėn. Auga panašiose vietose kaip penkia-skiautė, tiems patiems tikslams ir vartojama. Respublikoje gana reta.

Agrotechnika. Abiejų rusių sukatžolės auga humusingose dir­vose. Gali būti juodžemis, priemolis arba priesmėlis su giliu po­dirvio vandeniu. Mėgsta saulėtas vietas. Kultivuojant auga labai gerai ir gaunamas geras derlius [125]. Geriausias priešsėlis kau­piamosios, bet gali būti ir kitos kultūros. Vienoje vietoje galima auginti iki 5 metų. Prieš sėją dirvą reikia gerai paruošti, išnai­kinti piktžoles ir patręšti organinėmis bei mineralinėmis trąšomis. Jeigu numatoma auginti po žiemkenčių, tai ražiena skutama, o vėliau dirva giliai ariama bei akėjama. Patręšiama mėšlu (30- 40 t/ha) ir mineralinėmis trąšomis (kalio 60-100, fosforo 90-120 ir azoto 90-180 kg/ha veikliųjų medžiagų). Mėšlu, kalio, fosforo trąšomis tręšiama prieš arimą, t. y. rudenį, o azoto (per du kartus) pavasarį, kai prasideda augalų vegetacija, ir nupjovus žolę. Au­ginant po kaupiamųjų kultūrų, mėšlu netręšiama. Prieš sėją dir­vą reikia sukultivuoti ir suakėti. Sėti galima anksti pavasarį arba rudenį. Pasėjus rudenį, sėklos pradeda dygti anksti pavasarį, kol dirvoje yra pakankamai drėgmės. Sėjama eilėmis kas 70 cm. Leng­vesnėse dirvose sėklos įterpiamos 2-3 cm, o sunkesnėse – 1- 1,5 cm gyliu. 1 ha reikia 7-8 kg sėklų. Mažesni ploteliai (iki 10-20 arų) apsėjami rankomis. Rudenį sėjama vėlai (spalio mėn. pabaigoje), kad sėklos nespėtų sudygti.

Pavasarį prieš sėją paruoštą dirvą reikia sukultivuoti ir nu­akėti. Sėjant stengtis sėklas vienodai paskleisti. Užsiveisti sėklų galima prisirinkti natūraliose augimvietėse. Jos dygsta jau 2- 4°C temperatūroje. Pasėjus pavasarį, sudygsta per 2-3 savaites. 1 ha reikia 6-7 kg sėklų.

Vegetacijos pradžioje purenami tarpueiliai ir naikinamos pikt­žolės. Vėliau piktžolės nustelbiamos. Per vegetaciją tarpueiliai paprastai purenami 3-4 kartus. Nupjovus pirmą žolę, dirva tuo­jau pat supurenama.

Žaliavos ruošimas. Derlius nuimamas per patį žydėjimą. Pjau­namos iki 40 cm ilgio žydinčios augalų viršūnės su šoninėmis ša­komis dalgiais, o mažuose plotuose aštriu peiliu. Žaliava išvalo­ma ir gabenama džiovinti. Pirmaisiais metais nuimamas tik vie­nas derlius, gaunama 5-7 cnt/ha orasausės žaliavos, vėlesniais metais – du derliai, kurie sudaro 20-50 cnt/ha. Pirmas derlius nuimamas birželio mėn., o antras – rugpjūčio pabaigoje. Po kelių metų derliai mažėja. Nuėmus pirmą derlių, lieka aukšti stiebai, kuriuos dalgiu arba šienapjove reikia nupjauti, paliekant apie 10- 15 cm aukščio stiebus, iš kurių atželia antroji žolė. Atolo gaunama 10-20 cnt/ha orasausės žaliavos.

Žaliava džiovinama perpučiamoje palėpėje, pastogėje arba ge­rai “vėdinamoje patalpoje apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spin­dulių. Ją reikia retkarčiais pavartyti. Išdžiūsta per 2-4 savaites.

Išdžiūvusi žaliava turi būti natūralios spalvos, silpno savotiš­ko kvapo, karti. Drėgmės joje gali būti ne daugiau kaip 13%, pe­lenų, sudeginus žaliavą,- ne daugiau kaip 10%, parudavusių ir pageltusių lapų – ne daugiau kaip 5%, stiebų, storesnių kaip 4 mm,- ne daugiau kaip 2%, organinių ir mineralinių medžiagų – ne daugiau kaip po 2%, smulkesnių dalelių, išbyrančių pro 3 mm skersmens sieto angeles,- ne daugiau kaip 10%.

Iš 100 kg žalios žaliavos gaunama 25-28 kg sausos. Išdžiūvu­si žaliava pakuojama i maišus gerai suspaudžiant. Laikoma tam­sioje, gerai vėdinamoje vietoje arba išvežama į supirkimo punktą.

Žaliavos negalima laikyti ir džiovinti tose patalpose, kur lai­komi gyvuliai, paukščiai, degalai, nes ji absorbuoja pašalinį kva­pą. Jos laikymo trukmė iki 3 metų.

Sėkloms subrandinti kelios eilės paliekamos nenupjautos. Sėk­los visiškai subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėn. Subrendusios labai byra, todėl augalų viršūnes su subrendusiomis sėklomis nupjauti reikia anksti rytą arba drėgnu metu. Iš hektaro gaunama 3-5 cnt sėklų.

Žaliavoje susikaupia 0,035-0,4% alkaloidų, 2,14% rauginių medžiagų, 2,8% cukrų, 0,05% eterinio aliejaus, 0,4-0,5% fiavonoidų.

Sukatžolės preparatai veikia 3-4 kartus efektyviau negu va­lerijono. Yra labai geras valerijono pakaitalas. Kliniškai iš­bandyta, kad jos preparatai ramina nervų sistemą, mažina krau­jospūdį, lėtina širdies ritmą, plečia širdies vainikines kraujagys­les.

Taip pat skaitykite: