Triskiautis lakišius – Bidens tripartita L.
Lietuviški sinonimai : kibelė, šuniukai, tirškė, ubago utėlės, ubagžolė.
Paplitęs Skandinavijoje, Vidurio ir Atlantinėje viduržemio jūros kraštuose, Balkanuose ir Mažojoje Azijoje, Mongolijoje, Japonijoje, Kinijoje, Himalajuose, Irake ir Atlantinėje Europoje, Mažojoje Azijoje, Irane, Rusijos visoje europinėje dalyje, Kaukaze, Vakarų ir Rytų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Vidurinėje Azijoje.
Lietuvoje netirtas.
Jaunos, apie 15 cm ilgio, viršūnės (Herbą Bidentis) vartojamos vaistams. Žolės nuoviru galima dažyti šilką ir vilną gelsva, ruda ir kitomis spalvomis.
Morfologinės-botaninės savybės. Vienmetis, astrinių (Asterareae) šeimos, 30-80 cm aukščio žolinis augalas. Šaknys tiesios, neilgos, gausiai šakotos. Stiebas stačias, šakotas, nariuo-tas, bambliai dažniausiai raudonai rudi. Lapai tamsiai žali, priešiniai, giliai triskiaučiai, viršutiniai sveiki. Skiautės lancetiškos, dantytais pakraščiais, vidurinė stambesnė už šonines. Visas augalas šiek tiek plaukuotas. Žiedai smulkūs, dvilyčiai, vamzdiški (liežuviškų dažniausiai nėra), geltonai rudi, 1,0-1,5 cm skersmens graižuose. Vaisius – kibus lukštavaisis. 1000 jų sveria 2,2-3,5 g. Žydi nuo birželio pabaigos iki spalio pradžios. Lukštavaisiai subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėn..
Auga upių ir ežerų pakrantėse, grioviuose, išdžiūvusiuose pelkiųpakraščiuose laukuose ir daržuose Paplitęs visoje respublikoje.
Agrotechnika. Lakišius bandytas auginti. Parenkamas puveningas, purus, nepiktžolėtas, drėgnas dirvožemis. Dirva ruošiama taip pat kaip ir kaupiamosioms kultūroms. Prieš gilųjį arimą tręšiama mėšlu arba kompostu (apie 40 t/ha), taip pat ir mineralinėmis trąšomis. Fosforo ir kalio trąšos išberiamos rudenį (30 kg/ha veikliųjų medžiagų), o azoto (30 kg/ha veikliųjų medžiagų) – pavasarį, augalams sudygus. Jei tręšiama tik mineralinėmis trąšomis, jų reikia išberti dvigubai daugiau.
Daigumui pagerinti sėklas reikia 16 valandų paveikti skirtinga temperatūra (20-40 °C) šviesoje arba 2-3 rnėn. jas stratifikuoti – 2 °C temperatūroje.
Sėjama rudenį arba anksti pavasarį. Pavasarį sėjamos strati-fikuotos sėklos. Geriausia sėti rudenį 1-1,5 rnėn. prieš užšalimą. Sėjama eilėmis kas 60 cm, 2,5-3 cm gyliu (1 ha reikia 8-12 kg vaisių).
Per vegetaciją 3-4 kartus purenami tarpueiliai ir 1-2 kartus ravima.
Žaliavos ruošimas. Prieš žydėjimą (butonizacijos metu) arba pradėjus žydėti augalų viršūnės nupjaunamos ir paskleidžiamos plonu sluoksniu pavėsyje gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusi žaliava (lapai ir neišsiskleidę graižai) turi būti specifinio kvapo (stipresnis žaliavą patrynus), kartoka, kiek sutraukiančio skonio, žalia. Joje gali būti ne daugiau kaip 13% drėgmės, 14% pelenų (sudeginus žaliavą), 3% organinių, 1% mineralinių priemaišų.
Geromis agrotechnikos sąlygomis iš 1 ha galima gauti iki 24 cnt prekinės žaliavos. Iš 100 kg šviežios žaliavos gaunama 26- 30 kg sausos.
Sausa žaliava rišama po 50 kg į pakus ir laikoma ant stelažų sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Laikymo trukmė iki 2 metų.
Lapuose ir žiedynuose kaupiasi gleivės, karotinas, rauginės ir karčiosios medžiagos, maži kiekiai eterinio aliejaus ir gana daug (iki 1000 mg%) vitamino G .
Žolės vonios daromos vaikams nuo odos išbėrimo, nuo skropuliozės, galvos seborėjos.