Astilbė (Astilbe)

Uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos, kilusi iš Kinijos, Japoni­jos, 60—100 cm aukščio, stačiu, šakotu stiebu gėlė. Lapai plunksniški, tamsiai žaliu arba rausvu blizgančiu paviršiumi. Žiedai balti, rožiniai, raudoni, purpuriniai, violetiniai, smulkūs, sutelkti j purų 20—30 cm ilgio šluotelės pavidalo žiedyną. Žydi liepos— rugpiučio mėnesiais. Yra labai daug įvairių astilbių rūšių, tačiau ne visos turi dekoratyvinę vertę.

Gėlynų papuošimui yra naudojamos šios rūšys: A. japonica Gray.— 60—80 cm aukščio, baltais ir rožiniais žiedais; A. Davidu Hort.— 180 cm aukščio, tamsiai rožiniais žiedais; A. Arendsii Arends.— 60 cm aukščio, baltais, rožiniais, raudonais ir purpuri­niais žiedais.

Astilbė naudojama klomboms, lysvelėms apsodinti, grupėms sudaryti, skinti, gėlių krepšeliams papuošti ir paspartintam žy­dėjimui.

Gerai auga lengvame pavėsyje, daug puvenų turinčioje dirvo­je. Žiemoja nepridengta. Vienoje vietoje (nepersodinta) gali augti 5—6 metus.

Veisiama dalijant kerą ir sėklomis. Dalijant kerą, veisiama pa­vasarį arba rudenį. Sėklomis astilbė veisiama retai ir dažniausiai tik norint gauti naujas veisles. Sėklos sėjamos pavasarį arba ru­denį į lėkštes ar vazonėlius. Daiginama ir daigai laikomi pusiau pavėsyje, nuolatos drėkinant žemę. Pirmaisiais metais išsodintus Į lysves daigus žiemai reikia pridengti medžių lapais arba durpėmis.