Blog

Kalatėja (Calathea)

Tai augalas, turintis gražius ir de­koratyvius lapus. Įvairiausi žali atspal­viai, papuošti vyšnių, kavos, bronzinės spalvos subtiliomis juostelė­mis arba simetriniais raštais. Neįprastai gražūs ir įvairių spalvų lapai – tai pagrindinis kalatėjų privalumas.

Gėlė kalatėja yra gana didelis augalas. Kambario sąlygomis gali užaugti iki 60 cm aukščio, ovalios ir pailgos formos lapai – iki 30 cm.

Savo gimtinėje, Pietų Amerikos tropikuose, kalatėjos dažniausiai auga palei upių ir ežerų krantus, atogrąžų miškų paunksmėje. Akivaizdu, kad augalo priežiūroje yra gana svarbu didesnis oro ir dirvožemio drėgnumas.

Kalatėja gėlė, kuri meldžiasi

Kalatėja taip pat yra vadinama augalu maldininku. Vakarop gėlės lapai pakyla vertikaliai aukštyn… Lyg žvelgdami į dangų ar tapdami kaip suglaustais delnais maldoje. Dienos šviesoje lapai nusileidžia, atsiskleisdami visu savo grožiu. Todėl marantinių (Marantaceae) šeimos augalai, kuriems priklauso kalatėjos, dar yra vadinami augalais piligrimais ar maldininkais. Jei kalatėja „nesimeldžia”, dažnai jai trūksta šviesos.

Kalatėjos priežiūra

VIETA

Šviesi, šviesa – išsklaidyta. Auga­las nemėgsta tiesioginių saulės spin­dulių, kurie sukelia lapų susisukimą ir parudimą, lapai praranda spalvų ryškumą, „perdega”. Geriau pakenčia ūks­mingas vietas. Taip pat gali augti prastai apšviestose patalpose su dirbtiniu apšvietimu.

TEMPERATŪRA

Per visus metus neturi keistis 19-22C. Jei oras drėg­nas, kalatėja mėgsta 25-26C tempera­tūrą. Žemiausia temperatūra, prie kurios kalatėja dar gali egzistuoti yra 16C.

LAISTYMAS

Vasarą – siste­mingai, kas antrą dieną, o karštomis dienomis – kasdien, kad žemė nuolat būtų drėgna (ta­čiau augalas negali stovėti vandenyje). Lapus reikia drė­kinti minkštu van­deniu. Žiemą lais­tymas apribojamas iki 2 kartų per sa­vaitę, ypač jei kalatėja žiemoja že­mesnėje temperatūroje. Kalatėja mėgsta labai drėgną orą, sausuose butuose lapų kraštai greit gelsta.

TRĘŠIMAS

Pavasarį ir vasarą – kas 10 dienų mineralinių trąšų tirpalu.

PERSODINIMAS

Kadangi augalas yra dažnai laistomas, net ir puri žemė sutankėja, todėl šaknims pasidaro sunku kvėpuoti. Todėl gėlę reikia dažnokai persodinti. Geriausia kasmet, pavasarį kalatėjas reikia persodinti į lengvą puveningą žemę. Jei matote, kad pro drenažo skylutes jau kyšo šaknys, laikas persodinti. Užpildant vazoną, žemė turi būti puri, nereikia smarkiai spausti. Būtinas geras drena­žas.

DAUGINIMAS

Atsargiai dalijami senesni, išsike­roję augalai. Persodinimo me­tu dalinai išardome šaknų gniužulą ir apžiūrime šaknis. Jei reikia, imame didesnį vazoną arba dalijame į kelis augalus.

LIGOS IR KENKĖJAI

Gėlė kalatėja yra gana jautri išoriniams dirgikliams. Ant jos lapų gali atsirasti tripsai, voratinklinės erkės, amarai. Užpuolus bet kuriam kenkėjui, lapai pradeda geltonuoti ir raitytis. Pirmieji ligos atsiradimo požymiai – lapai tampa lipniais, ant lapų atsiranda taškeliai, ploni voratinkliai. Amarus, voratinklines erkes galima įveikti naudojantis liaudiškomis priemonėmis, kaip pavyzdžiui muiluotu vandeniu.

Kalatėjos rūšys

Calathea warscewiczii
Neįprasti aksominiai lapai žalsvu raštu, einančiu išilgai centrinės gyslos. Apatinė lapo pusė violetinė. Tai viena iš nedaugelio rūšių pražystančių baltos ar kreminės spalvos žiedais.

Calathea crocata
Taip pat pražystanti oranžiniais ar geltonais žiedais. Žydėjimas prasideda sausio mėnesį ir tęsiasi apie du mėnesius. Dėl savo išvaizdos ir stiebo struktūros dar vadinama „ugnies gėle“. Lapo priekinis paviršius tamsiai žalias, o vidinis bordo spalvos.

Calathea bachemiana
Viena iš lengviausiai namuose auginamų rūšių. Krūmelis užauga iki 40 cm aukščio. Lapai žali su sidabriniu atspalviu ir puošniu ornamentu. Lapo vidus šviesiai žalias, aplink lapo kraštus eina apvadas.