Petunija

Petunija
Petunija

Petunija (Petunia hybrida Hort.)

Bulvinių (Solanaceae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Amerikos petunijų: P. axillaris B. S. P. (sin. P. nyctaginillora Juss.) ir P. violacea Lindi, hibridas. Ji priskiriama prie daugiamečių gėlių, tačiau daugybė jos formų pas mus auginamos kaip vienametės. Ji 15— 60 cm ūgio. Stiebas kylantis arba svyrantis, liaukingai plaukuotas. Lapai kiaušiniški, lygiakraščiai, taip pat liaukingai plaukuoti. Žie­dai balti, rožiniai, raudoni, violetiniai, kartais margi, tuščiavidu­riai, rečiau pilnaviduriai, pavieniai, stambūs, piltuvėlio formos, kvepia silpnai. Žydi gausiai nuo birželio mėnesio iki šalnų.

Pagal aukštį bei žiedų formą petunija skiriama į 4 pagrindines grupes:

1. Smulkiažiedė petunija (P. h. multiflora) — 25—30 cm aukš­čio, labai šakota, žiedai 2,5 cm skersmens. Šioje grupėje yra ir visai žemaūgių—karlikinių veislių (P. h. m. nana)—15— 20 cm aukščio. Smulkiažiedė petunija tinka klomboms, lysvelėms, bordiurams, balkonų bei palangių dėžulėms apsodinti ii vazonuose auginti;

2.        Stambiažiedė petunija (P. h. grandiflora) — 35—45 cm aukš­čio, 12—16 cm skersmens žiedais. Tipingesnės petunijų formos šioje grupėje yra tokios: žemaūgė (P. h. grandiflora nana) — 25—30 cm aukščio, 16 cm skersmens žiedais; garbanotoji (P. h. grandiiiora fimbriata) — 35—50 cm aukščio, stambiais garba­notais žiedais; puošnioji (P. h. grandiflora superbissima) — 40—60 cm aukščio, labai stambiais, aksomiškais, tuščiaviduriais arba pilnaviduriais žiedais. Šios grupės petunijos naudojamos grupėms, klomboms, lysvelėms, balkonų bei palangių dėžutėms apsodinti;

3.        Svyrančioji petunija (P. h, pendula). Ji turi stambius žie­dus ir ilgus, žemyn svyrančius iki 75 cm ilgio stiebus. Ši petunija tinkamiausia balkonų bei palangių dėžutėms apsodinti;

4.        Pilnavidurė petunija (P. b. flore pieno) — 20—45 cm aukš­čio, pilnaviduriais įvairaus stambumo bei formos žiedais. Šios gru­pės petunijos daugiausia auginamos šiltnamyje vazonuose ir nau­dojamos gyvenamosioms ir visuomeninėms patalpoms papuošti.

Petunijos mėgsta saulėtą vietą ir sunkesnę dirvą.

Veisiamos sėklomis ir ūgliais. Sėklos sėjamos kovo—balandžio mėnesiais į smėlingą lapinę žemę inspekte arba dėžutėse. Sėklos esti daigios 2—3 metus, sudygsta per 10—16 dienų. Daigai pikuo­jami du kartus: pirmą kartą į dėžutes arba inspektą 2 cm atstumu, antrą kartą — 4 cm. atstumu. Į nuolatinę vietą daigai sodinami ge­gužės—birželio mėnesiais aukštaūgių veislių 25—30 cm, žema­ūgių — 15—20 cm atstumu. Daigai sodinimui iš inspekto arba dėžučių išraunami su visa prie šaknų esančia žeme.

Pilnavidurės petunijos veisiamos ūgliais, kurie piaunami ko­vo—balandžio mėnesiais nuo motininių augalų, išlaikytų per žiemą sausame, gerai vėdinamame, 12—14° temperatūros šiltna­myje. Ūgliai sodinami į išplautą stambų smėlį dauginimo dėžė­se arba inspekte. Gerai įsišaknija 12—16° temperatūroje. Įsišakni­ję ūgliai sodinami į 7—8 cm skersmens vazonėlius. Kai ūgliai paauga iki 10—12 cm, jiems nuplaunamos viršūnėlės, paliekant 3—4 lapus. Nupiautas viršūnėles galima panaudoti veisimui. Vė­liau petunijos iš 7—8 cm skersmens vazonėlių persodinamos į 12 cm skersmens vazonėlius. Persodinant vėl nuplaunamos ūglių viršūnėlės. Tokiu būdu išauga gražios formos, šakoti, gausiai žy­dintys augalai.

 

Taip pat skaitykite: