Vazoninė lapinė gėlė – difenbachija

DIFENBACHIJA (Dieffenbachia). Ajerinių (Araceae) šeimos augalai, savaime augantys tropinėje Amerikoje, upių, ežerų pakraščiuose. Gentyje iki 30 rūšių. Tai žoliniai augalai, lianos, puskrūmiai. Juos puošia lapai – plačiai elipsiški, ilgakočiai, nevienodo dydžio (priklausomai nuo rūšies), tamsiai ar šviesiai žali, išmarginti nevienodo dydžio ir formos gelto­nomis ar baltomis dėmėmis. Stiebai sultingi, prie pamato sumedėję. Senų augalų stiebai išgula, išsikreivoja, leidžia orines šakas, apatiniai lapai pama­žu .džiūsta ir krinta. Nepalankiomis sąlygomis augi­namų ir senų augalų lieka tik lapų kuokštas stiebo viršūnėje, o nukritusių lapų vietoj — būdingos tiems augalams žiedo pavidalo žymės. Stiebas auga grei­tai, beveik nesišakoja. Augalo sultys nuodingos.
Patalpose dažniausiai auginama margalapė di-fenbachija (D. macutata Lodd G. Dch). Ypač puoš­ni jos forma Picturata – lapai tamsiai žali, išmar­ginti   baltomis  netaisyklingomis   dėmėmis.

Dauginimas. Šios gėlės dauginamos vegetatyvi­niu būdu: stiebo dalimis,viršūniniais auginiais, at­žalomis. Senų augalų stiebas supjaustomas 4 – 6 cm ilgio  gabalėliais,  kiekvienas  su  vienu  arba  dviem miegančiais pumpurais. Žaizdos apibarstomos trinta medžio anglimi1. Auginiai padžiovinami. Vėliau jie guldomi pumpuru į viršų arba įstrižai susmaigstomi dėžutėse į lengvą žemę, durpes, smėlį, kapotas kiminines samanas, samanų ir smėlio mišinį.. Kad auginiai greičiau įsišaknytų, dėžutės iš apačios šil­domos (iki 30° C), tinkamiausia oro temperatūra – 20 – 25° C, santykinis oro drėgnumas – 95% Šaknydinti galima ištisus metus, bet geriau žiemą. Dau­ginant Šiuo būdų, augalai būna dekoratyvūs po 7 – 12 ir daugiau, mėnesių.

Daug greičiau išauginami augalai iš viršūninių auginių ir atžalų. Maždaug 25-30 cm viršūnė arba atžala su lapų kuokštu šaknydinama taip pat kaip ir stiebo auginiai. Po 15—20 dienų prasikala šak­nys. Jos auga greitai. Viršūninius auginius galima šaknydinti ir vandenyje.

Auginimas. įsišakniję ir pradėję augti auginiai po vieną sodinami į 8 cm skersmens vazonėlius. Tinkamiausias lengvas puveningos žemės mišinys iš lapinės, mėšlinės žemės, durpių ir smėlio (4:1:2:1). Mišinio aeracijai ir vandens pralaidumui pagerinti patartina pridėti 10 – 15% kapotų kimininių samanų ar žievės, plytų skaldos, truputį medžio anglies.
Paaugę  augalai  persodinami  į  didesnius  vazonus. Jiems sudaromas sunkesnis žemės mišinys iš velėninės, durpinės, mėšlinės žemės ir smėlio (2:2:4:1). Kadangi suaugusių augalų šaknynas gausus, tai jiems reikia didesnių vazonų (2 – 3 me­tų augalams reikia ne mažesnių kaip trijų litrų talpos vazonų). Suaugę augalai persodinami kas 2 – 3 metai. Vasarą papildomai tręšiami. Kartą per tris savaites laistomi galvijų mėšlo srutomis (1 : 10) arba mineralinių trąšų mišiniu (0,1%).

Difenbachijos mėgsta  drėgmę, šilumą ir šviesą. Vasarą laistyti gausiai ir reguliariai, šiltu vandeniu, žiemą – saikingai, bet neperdžiovinti. žiemą gau­siai laistomų augalų pradeda pūti šaknys, gelsti ir kristi lapai. Vasarą patartina dažnai nupurkšti, o žiemą lapus apsiuostyti drėgnu skudurėliu. Gerai auga 18 – 20° C temperatūroje (žemesnėje kaip 10° C greitai sunyksta).

Nors augalas šviesamėgis, tačiau nuo tiesioginių saulės spindulių reikia saugoti, vasarą šiltnamius užpavėsinti. Kambariuose laikyti toliau nuo saulės kaitinamų pietinių palangių.

Difenbachijos šalies ūkiuose nelabai paplitusios, nes trūksta dauginamosios medžiagos, be to, daugelio yra klaidinga nuomonė, kad šias gė­les galima auginti tik šiltnamiuose, o kambariuose auga blogai. Šiomis gėlėmis galima apželdinti įvai­rias patalpas. Užsienyje šis puošnus kambarinis au­galas plačiai auginamas ir dauginamas.

Pritaikymas. Difenbachijos gali būti auginamos pavieniui arba kartu su kitais augalais. Gražūs de­riniai su žemesniais žalialapiais augalais, pavyz­džiui, paparčiais, tradeskantėmis. Sių augalų fone išryškėja dideli, puošnūs, margi difenbachijų la­pai. Geriausiai tinka dekoruoti erdvias, šviesias ir šiltas patalpas.