Bulvių kenkėjai
Bulviniai nematodai – 1 mm ilgio, kirmėliški, siūliški, balti, permatomi kenkėjai. Nematodų lervos žiemoja cistose dirvoje. Cista -negyva nematodų patelė. Jos oda sukietėjusi, o viduje būna iki 1200 kiaušinėlių. Pavasarį iš cistų išlenda lervos, jos įsiskverbia į bulvių šaknis ir kenkia per visą vegetaciją. Vėliau ant plonųjų šaknų atsiranda šviesios pūslelės – suaugusios patelės. Apvaisintų patelių kūnas pamažu prisipildo smulkių kiaušinių ir patelė virsta cista. Kasant bulves, cistos nukrinta nuo šaknelių ir lieka dirvoje. Jos išlieka gyvybingos apie 10 metų. Nematodų apnikti kerai blogai auga, vėliau pradeda žydėti, apatiniai lapai apvysta ir pagelsta, o gumbai susmulkėja. Ypač didelė žala būna sausesnę vasarą. Nematodai daugiau išplitę sodybiniuose sklypuose, kur nesilaikoma sėjomainos.
Kolorado vabalai ir jų lervos apgraužia bulvių lapus, stiebus ir žiedus. Šie kenkėjai bulvių derlių gali sumažinti iki 50 proc. Suaugę vabalai žiemoja žemėje 20-30 cm gylyje. Pavasarį žemei įšilus iki + 14°C, išlenda į paviršių ir pradeda maitintis ankstyvųjų bulvių lapais. Kai šilta, vabalai skraido ir gali nuskristi iki 10 km. Birželio pabaigoje-liepos mėn. patelės padeda kiaušinius apatinėje lapų pusėje krūvelėmis po 25-30. Išsiritusios lervos pragraužia lapuose skyles arba visai juos nugraužia. Dirvoje lervos virsta lėliukėmis, o rugpjūčio pradžioje išsirita jauni vabalai, kurie intensyviai maitinasi ir bulvienose žiemoja.
Sprakšiai. Kenkia kietos, 25-30 mm ilgio sprakšių lervos. Jos geltonos ar rusvos. Bulvių gumbuose išgraužia skylutes, per kurias patenka įvairių ligų sukėlėjai, ir gumbai gali supūti. Sprakšiai ypač pakenkia, kai bulvės sodinamos po varputingų priešsėlių. Kartais šie kenkėjai sugadina iki 70 proc. gumbų. Intensyviai dirbant žemę, kalkinant rūgščias dirvas, purenant tarpueilius, naikinant piktžoles, ypač varpines, sprakšių sumažėja.