Deguliai.
Ligos sukėlėjas serbentinė pusausūnė (Pseudopeziza ribis Kleb).
Šis grybas pažeidžia juodųjų (rečiau raudonųjų) serbentų, agrastų lapus, lapkočius, vaiskočius ir vaisius. Ant laipų vasarą pasirodo rudos, apvalios ar kampuotos iš pradžių smulkios, vėliau susiliejančios dėmės. Smarkiai pažeisti lapai paruduoja, džiūsta ir anksčiau laiko nukrinta. Sergantys krūmai silpsta, mažėja jų derlingumas. Žiemoja grybiena ir vaisiakūniai-apotėcia: nukritusiuose lapuose. Apkrečia jaunus lapus gegužės viduryje. Grybui vystytis labai padeda drėgnas vėsus oras, tankūs, vėjo neprapučiami sodiniai.
Šviesmargė.
Ligą sukelia serbentinis rutulgrybis (Mycosphaerella ribis Lind.). Pažeidžiami serbentų ir agrastų lapai. Pažeistose vietose atsiranda smulkios, kampuotos iš pradžių rudos, vėliau šviesėjančios su grybo piknidėmis viduryje dėmės. Pažeisti lapai anksčiau laiko nukrinta. Žiemoja grybiena ir vaisiakūniai – periteciai nukritusiuose lapuose.
Valktį
sukelia agrastinis valkčiagrybis (Sphaerotheca mors-uvae Berk. et Curt.). Ši liga labai išplitusi visur, kur tik auginami agrastai ir juodieji serbentai. Ant lapų, ūglių, uogų (ant uogų retai) atsiranda pilkšvai baltas, vėliau paruduojantis miltuotas valktis. Lapai dažnai susisuka, ūgliai deformuojasi ir nudžiūsta. Uogos nustoja augti, neprinoksta, dalis nukrinta. Žiemoja grybas pažeistose augalo dalyse. Apkrečia tik ką peržydėjusius uogakrūmius.
Viksvinės rūdys.
Ligą sukelia serbentinė viksvų rudė (Puccinia ribesiiccarius Kleb.). Pavasarį ant lapų, lapkočių, vaiskočių ir jaunų ūglių atsiranda geltonai oranžinės dėmės, kurios vėliau iškyla ir tampa spuogais. Antrojoje vasaros pusėje grybas vegetuoja ant viksvų, kur ir žiemoja.
Veimutinės rūdys.
Ligą sukelia serbentinė veimutrūdė (Cronartium ribicola Dietr.). Vidurvasaryje ant juodųjų serbentų lapų viršutinės pusės pasirodo gelsvos dėmelės, vėliau apatinėje lapo pusėje – oranžiniai teleutosorai, kurie peržiemoję apkrečia veimutines pušis. Po 2 – 3 metų – vėl serbentus.