Vaismedžių kenkėjai ir ligos.

Labiausiai paplitę obelų kenkėjai — obuoliniai vaisėdžiai, obeliniai žiedgraužiai, kriaušiniai ir obeliniai cigarsukiai, amarai.

Obuolinių vaisėdžių pažeisti vaisiai pirma laiko prinoksta ir krinta. Ypač svarbu laiku kenkėjus naikinti — kai vikšrai masiškai plin­ta ir kai pereina iš pažeistą vaisių į sveikus. Nuo vaisėdžių gintis padeda chlorofosas (20 g 80% preparato į 10 1 vandens); jei reikia naikinti erkutes ir kitus siurbiančiuosius ken­kėjus, pridedama karbofoso (20—30 g). Patartina purkšti 2—3 kartus: po 15—20 dienų, baigus žydėti ‘Paprastajam antaniniui’, 10—12 dienų po pirmojo ir trečią kartą (žie­minėms veislėms) — 10—12 dienų po antro­jo purškimo. Nuo vaisėdžių galima panaudoti ir mechanines priemones: rinkti sukirmijusius krituolius, naudoti gaudomąsias juostas, švie­sos gaudykles. Nuo obelinią žiedgraužių ir kitų straubliukų naudojamas chlorofosas (20 g 80% preparato į 10 1 vandens). Purkšti reikia, pradedant skleistis pumpurams. Nuo amarą pavasarį (prieš išsprogstant pumpu­rams) purškiama nitrafenu (300 g į 10 1 van­dens). Jeigu nebuvo purkšta, tai iki žydėjimo (pumpurą sprogimo fazėje) medžius reikia nupurkšti chlorofoso tirpalu (20 g) ir karbo­foso emulsija (20—30 g į 10 1 vandens).

Iš obelų ir kriaušių ligų labiausiai papli­tusios rauplės. Ant pažeistų organų (lapų, vaisių) atsiranda rudų dėmių. Rauplėmis užkrėstuose soduose prieš pumpurų sprogimą vainikus ir dirvą po medžiais reikia nupurkšti nitrafenu (300 g į 10 1 vandens) arba 7% karbamidu. Pumpurų sprogimo pradžioje medžius reikėtų purkšti 3—4% Bordo skys­čiu (300—400 g vario sulfato ir 300—400 g negesintų kalkių į 10 1 vandens), žiedyno iškilimo — butonų išsiskyrimo fazėje — 1 % Bordo skysčiu (100 g vario sulfato ir 150 g kalkių į 10 1 vandens). Kitą kartą purkština tuoj po žydėjimo 1% Bordo skysčiu arba 0,3% koloidinės sieros suspensija, nuėmus derlių — karbamido 4—5% tirpalu. Ligos sukėlėjai žiemoja ant nukritusių lapų, todėl rudenį lapus reikia sugrėbti ir sudeginti arba sudėti į krūvas ir sukompostuoti.

Kokomikozė — pavojinga vyšnių ir treš­nių liga. Grybai kenkia lapams ir vaisiams. Viršutinėje lapą pusėje susidaro rusvų dėmių, ant apatinės — balkšvai rausvų konidijų pagalvėlių. Kai liga smarkiai įsigali, lapai pagelsta ir pirma laiko (liepos mėnesį) nu­krinta. Pažeisti vaisiai prastai auga, defor­muojasi, praranda skonį. Nuo kokomikozės efektinga purkšti Bordo skysčiu ir jo pakai­talais: mėlynasis žaliosios lajos purškimas (3—4% Bordo skysčiu), tuoj nužydėjus (1% Bordo skysčiu), praėjus 15—20 dienų po ankstesnio purškimo (1% Bordo skysčiu) ir nuėmus derlių (karbamido 4—5% tirpalu). Grybai žiemoja nukritusiuose lapuose.