
Cūga (Tsuga Carr.)
Pušinių (Pinaceae) šeimos, visada žaliuojantieji, aukšti medžiai. Laja kūgiška, mažais plokščiais spygliais. Cūgos — ūksminiai medžiai, dauginami sėklomis, kurios sudygsta nunokimo metu, rudenį. Cūgų yra žinoma apie 14 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje. Lietuvos parkuose auginama viena rūšis — kanadinė cūga.
Kanadinė cūga (T. canadensis (L.) Carr.). Tėvynė — Šiaurės Amerika. Europon introdukuota 1836 m. Kanadinės cūgos išauga iki 20—30 m aukščio, turi liekną liemenį, padengtą rusva giliai vagota žieve. Laja tanki, kūgiška, horizontaliai išskėstomis, galuose nulinkusiomis, ant liemens netaisyklingai išsidėsčiusiomis šakomis. Viršūninis ūglys esti šiek tiek nusviręs. Spygliai plokšti, linijiški, 5—18 mm ilgio, 1,5 mm pločio. Viršutinė jų pusė tamsiai žalia, blizganti. Spygliai prie šakučių prisegti dviem eilėmis. Kankorėžiai maži, trumpakočiai, kiaušiniški, 15—20 mm ilgio, 12—15 mm pločio, nusvirę ir, sėkloms išbyrėjus, kelerius metus dar kabo ant šakų.
Kanadinė cūga geriausiai auga derlinguose, pakankamai drėgnuose dirvožemiuose. Auga gan lėtai, pakenčia ūksmę. Šalčiams atspari. Lietuvoje kanadinė cūga auginama kaip dekoratyvinis medis parkuose ir sodybose: Kanadinės cūgos yra keletas dekoratyvinių formų, iš jų vertingesnės šios: f. fastigiata hort.— siaurai piramidine laja, aukštyn kylančiomis šakomis; f. pendula hort.— grakščiai svyrančiomis šakomis; f. nana Carr.— apie 1 m aukščio krūmas, horizontaliai išskėstomis šakomis; f. compacta Senecl.— žemas krūmas, tankia piramidiškai apvalia laja ir smulkiais spygliais; f. globosa hort.— žemas krūmas, rutuliška laja; f. argentea Hesse — medis lieknomis šakutėmis ir ilgyn ištįsusiomis sidabriškai baltomis jų viršūnėlėmis; f. argenteo-variegata hort.— sidabriškai margais spygliais; f. microphylla hort.— grakščiomis laibomis šakutėmis ir smulkučiais, iki 5 mm ilgio ir 1 mm pločio spygliais.
Kanadinė cūga — gražus dekoratyvinis medis. Erdviai augančių medžių šakos lankiškai nusvyra iki žemės. Efektyviausiai kanadinė cūga atrodo, augdama pavieniui laisvai žaliame gazone. Žemaūgės formos sodintinos arčiau takų, priekiniame želdinių plane; jos taip pat tinkamos ir alpinariumų žolinei augalijai papildyti.