Sėja. Kada sėti įvairias daržoves

kada sėti ?
kada sėti ?

Kada sėti ?

Sėja, sėklos paskleidimas ir įterpimas j dir­vą tam tikru gyliu, dažnai kartu beriant ir mineralines trąšas. Sėjos laikas, gylis, sėklos norma priklauso nuo augalo rūšies, sėklos kokybės, sėjimo būdo, pasėlio paskirties, vie­tos ir dirvos sąlygų.

Sėjos laikas. Per anksti pasėtos arba pa­sodintos daržovės gali nukentėti nuo šalnų ir nepalankaus oro. Per vėlai pasėtos sėklos į perdžiūvusią dirvą blogai dygsta, daržovės gali nesubręsti, jas labiau puola ligos ir ken­kėjai. Anksčiausiai, kai tik dirva pradžiūsta, sėjamos šalnoms atsparios daržovės, kurių sėkloms sudygti reikia nepastovios temperatū­ros ir daug drėgmės — salotos, petražolės, svogūnai, žirniai, ridikai. Kiek vėliau, ba­landžio pabaigoje ir gegužės pradžioje sodina­mi ankstyvieji kopūstai, sėjami burokėliai, gelteklės. Šilumą mėgstančias daržoves reikia sėti tokiu laiku, kad jų sėklos išdygtų kuo greičiau, bet kad daigai nenukentėtų nuo šalnų. Pavasaris atskirais metais būna ne vi­sai vienodas, todėl daržoves reikia sėti ne pa­gal kalendorines, bet pagal fenologines da­tas, kurios geriau atspindi gamtos sąlygas. Pražydus šalpusniui (IV.315) ir gluos­niui (IV. 1123) sėjama: morkos (skirtos anksti vartoti), pastarnokai, petražolės, pi­pirnės, ridikai (anksti vartoti), ridikėliai, salotos, svogūnai, špinatai, žirniai; sodinama: krienai, peletrūnai (dalijant kerus), rabar­barai, smydrai.

Pražydus baltažiedei plukei (IV.23V.8), sužaliavus paprastajoi ievai (IV.25V.8) sėjama: agurklės, burokėliai (anksti vartoti), dašiai, gelsvės, gelteklės, gūžiniai kopūstai (vidutinio vėlyvumo, daigams), kalendros, pupos, raudonėliai, trūkažolės; sodinama: ankstyvieji gūžiniai kopūstai, ankstyvosios bulvės, brokoliai, česnakai, po­rai, ropiniai kopūstai, salotos, svogūnai. Pražydus paprastajai ievai (V.618) ir paprastajai vyšniai (V.1120) sėjama: burokėliai (vartoti žiemą), citrininės melisos, juozažolės, kukurūzai, morkos (vartoti žie­mą); sodinama: briuseliniai, žiediniai, vėly­vieji gūžiniai kopūstai, gelsvės (daigai), rau­donėliai (daigai).

Sėjos gylis. Pradedantys daržininkai pa­prastai sėja per giliai. Tai sulėtina sėklų dygimą arba jos iš viso nedygsta. Be to, kad giliai įterptos sėklos ir sudygsta, daigai negali prasimušti į žemės paviršių, perpus labai sekliai, sėkloms gali neužtekti drėgmės, nes viršutinis dirvos sluoksnis paprastai greitai perdžiūva. Nustatyta, kad smulkių sėklų (ro­pių, morkų) geriausi rezultatai būna įterpus į 1—2 cm gylį, vidutinių (burokėlių, agur­kų) — 2—3 cm ir stambių (žirnių, pupų, pupelių) — 3—5 cm.

Kada sėti

Sėjos būdai. Smulkias sėklas reikia sėti į negilias vageles, padarytas smailia lazda. suspaustą vagelės dugną morkų ir svogūnų sėklas reikia berti 1 — l’/a cm atstumu vieną nuo kitos, o burokėlių, ropių sėklas — 1— 2 cm. Nereikia sėti tankiai. Vagelės dugno suspaudimas padeda sėkloms greičiau sudyg­ti, nes vanduo iki jų pakyla iš apatinių dirvos sluoksnių. Po to sėklas reikia apiberti 0,5 cm žemės ir puvenų mišinio sluoksneliu. Mišinį truputį suspausti skiausčia ranka, o paskui viršun dar užpilti 1—2 cm puvenų arba durpių sluoksnį. Puvenos ir durpės apsaugo vageles nuo perdžiūvimo. Tokiu būdu pasėjus gerai parengtas sėklas, galima garantuoti, kad jos anksti ir gražiai sudygs, daigai bus stiprūs.

Sėjai susivėlinus, vagelės dugną iš pradžių reikia gerai palieti laistytuvu be sietelio, o po to, kai vanduo susigers, berti sėklas ir užpilti jas žemėmis.