Daugiametis, uoginis, labai vitaminingas, dekoratyvinis vijoklinis augalas. Mūsų šalyje daugiau paplitusios margalapės aktinidijos sukultūrintosformos.
Aktinidija Išauga iki 7 m aukščio. Lapai elipsiški, smaili, prie gyslų pūkuoti, jų spalva pamažu kinta. Iš pradžių jie žali, prieš žydėjimą daugumos lapų viršūnės pabąla, o sirpstant uogoms – parausta, vėliau pasidaro bronzinės spalvos. Žydi birželio mėnesį. Žiedai balti, kvapnūs, gausiai lankomi bičių. Augalas dvinamis. Piesteliniai (moteriški) žiedai pavieniai, kuokeliniai (vyriški) sukrauti šluotelėse dažniausiai po tris lapų pažastyse. Uogos 2- 3 cm ilgio, 1-1,5 cm storio, vidutiniškai sveria 2,2 g, pailgos, žalsvos su išilginiais ruoželiais. Minkštimas gležnas, sultingas, saldus, malonaus kvapo. Uogos prisirpsta liepos pabaigoje ne vienu laiku. Išsirpusios lengvai nukrinta. Derliųpatogiausianuimtitruputįpakratantaugalą.
Iš aktinidijos krūmo surenkama 3-4 kg uogų. Jose yra 4,5-9,8,% cukrų, apie 0,8-2,5% rūgščių, 700-1000 mg% vitamino C. Aktinidija uogos labai maistingos ir skanios. Valgomos šviežios ir perdirbtos. Iš jų verdama uogienė, gaminama sultys, kompotai, džiovinamos.
Aktinidijos dauginamos sėklomis, auginiais ir atlankomis. Iš sėklų išauginti krūmai pradeda derėti 4-5-ais metais.
Jos geriausiai tarpsta pusiau užpavėsintoje vietoje. Tinka šiaurinė pastatų pusė. Joms būtina puveninga dirva, kurioje per visą vegetaciją būtų pakankamai drėgmės, nes šaknys yra paviršinės.
Aktinidija
ir šaltosiomis mūsų žiemomis nuo šalčių nenukenčia. Nepuola jokios ligos ir kenkėjai, tik katės labai mėgsta jų šaknis. Todėl jaunų aktinidijų daigus bei pasodintus krūmelius reikia apsaugoti. Suaugusiems krūmams katės nepakenkia.
Rudenį jauniems krūmeliams patrumpinami ūgliai, o suaugę krūmai praretinami. Pavasarį genėti, kaip ir vynuogių, negalima – bėga sultys. Pokrūmius visą laiką naudinga pridengti mulčiu. Vasarą retkarčiais palaistoma.
Aktinidijos sodinamos dėl skanių ir vitaminingų uogų, taip pat kaip gražus dekoratyvinis vijoklinis augalas – aktinidija.
