Gūžiniai kopūstai

gūžiniai kopūstai
gūžiniai kopūstai

Gūžiniai kopūstai.

Tai daugiausia Europoje pa­plitusi daržovė. Yra duomenų, kad europiečiai juos vartojo net 100 – 50 tūkstančių metų prieš mūsų erą.

Senovės Romoje kopūstus pateikdavo desertui po pietų ir buvo teigiama, kad jie ne tik mais­tas, bet ir vaistas nuo daugelio ligų. Kopūstais buvo gydomos odos, virškinimo, kepenų ir bluž­nies ligos, taip pat egzema, nudegimai, pūlingos žaizdos, opos.

Kopūstuose yra apie 1,63% ląstelienos, kuri ypač svarbi aterosklerozės profilaktikai, nes pa­deda pasišalinti iš organizmo cholesterinui. Juose gausu vitaminų C, U ir nedideliais kiekiais A, B, B2, Bs, P, K bei cholino. Jie turi Įvairių fermen­tų, kalio druskų, fosforo ir sieros.

Viduriniuose kopūstų lapuose vitamino C yra daugiau negu išoriniuose. Vitaminas C gerai iš­silaiko ir raugintuose kopūstuose, bet juos rei­kia laikyti šaltai ir apsemtus skysčiu. Liaudies medicina rekomenduoja gerti kopūstų sultis kaip vitaminingą, žadinantį apetitą ir gerinanti virški­nimą gėrimą, ypač tinkantį sergant lėtiniu vi­durių užkietėjimu ir hernorojumi. Geriama po 1— 1,5 stiklinės šiltų sulčių prieš valgi arba valgant, Šviežiomis kopūstų sultimis gydoma skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, nes jose yra daug opas gydančio vitamino U. Šviežiomis sultimis, praskiedus šiltu vandeniu, skalaujama burna ir gerklė esant uždegimui. Šviežios kopūstų sultys taip pat tinka sergant skrandžio uždegimu su su­mažintu rūgštingumu, tulžies pūslės uždegimu, spazminiu kolitu. Galima išgerti iki 2 stiklinių per dieną (per 3 – 4 kartus).

Iš gūžinių kopūstų daugiausia paplitę baltie­ji. Gūžiniai kopūstai į daržą sodinami daigais. Prieš sodinant reikia gerai apžiūrėti šaknis, kad jos nebūtų pažeistos juodosios kojelės, nes tokie daigai nunyksta (šaknelė būna patamsėjusi ir su-plonėjęs jos kaklelis).

Pagal vegetacijos periodo ilgį kopūstai skirs­tomi į labai ankstyvus, ankstyvus, vidutinio anks­tyvumo, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvus.

Ankstyvųjų kopūstų daigus sodinkime balan­džio pabaigoje — gegužės pradžioje 60X40, 50X50 arba 70X30 cm atstumu. Kopūstai silpnų šalnų nebijo, bet, numatant stipresnes šalnas, nakčiai pridenkime.

Vidutinio vėlyvumo gūžinių kopūstų daigus sodinkime gegužės pabaigoje arba birželio- pirmame dešim­tadienyje 60X50 cm atstumu.

Vėlyvuosius gūžinius kopūstus sodinkime gegužės pa­baigoje. Kadangi jie turi didesnę lapiją, sodinkime rečiau — 70X60 cm atstumu. Kad ekonomiškiau išnaudotume žemę, į jų tarpus galime pasisėti ri­dikėlių bei salotų.

Sodindami kopūstų daigus, neužlenkime šak­nies ir neužpilkime žemėmis šerdelės. Pasodinę daigus palaistykime. Augimo metu ankstyvuosius kopūstus vieną kartą, o vėiyvuosius du karius apkaupkime. Pirmą kartą kaupkime praėjus 20 – 25 dienoms po sodinimo, o antrą – praėjus 15 – 20 dienų po pirmo kau­pimo. Kaupkime po lietaus arba palaistę. Dirva gužiniams kopūstams visą laiką turi būti puri.