Krapai

Krapai nuo neatmenamų laikų visų žinoma ir pa­plitusi daržovė. Jų tėvynė – Viduržemio jūros rytinė pakrantė. Vakarų ir Šiaurės Europoje kra­pai paplito XVI amžiuje. Dėl malonaus aromato ir švelnaus skonio jie daug kur vartojami. Krapų aromatas priklauso nuo juose esančio gausaus kie­kio eterinio aliejaus. Šviežiuose krapuose gausu vitamino C, karotino, vitaminų B1, B2, PP, fos­foro,   kalio,   kalcio,   magnio,   fosforo  ir  geležies  druskų. Šviežiais krapais aromatizuojama ir vitami­nizuojama daugumas maisto patiekalų. Jų deda­ma į salotas, mišraines, mėsos, žuvies, daržovių sriubas bei antruosius patiekalus. Dedami į pa­ruoštus patiekalus arba 5-10 minučių prieš bai­giant virti. Krapų stiebai su nebaigusiomis nokti sėklomis yra būtinas komponentas raugiant agur­kus. Iš krapų išskirtas eterinis aliejus vartojamas konditerijos, konservų, likerių bei degtinės pra­monėje ir parfumerijoje.

Žiemai krapus galima džiovinti. Gerai sudžio­vinti, nepraradę spalvos išlaiko aromatines ir mais­tines savybes.

Medicinoje krapai vartojami esant padidintam kraujospūdžiui. Liaudies medicinoje krapų sėklų ir lapų bei stiebų nuoviru gydomas šlapimo pūslės uždegimas, virškinimo trakto ligos, padidintas kraujospūdis bei nemiga. Teigiama, kad, išgė­rus kiapų nuoviro, lengviau atsikosėti, sumažėja skausmas, kūdikius maitinančioms motinoms pa­daugėja pieno.

Auginimo sąlygoms krapai nereiklūs, gerai au­ga ir pavėsyje, tačiau aromatingesni saulėtoje vietoje. Sėkloms dygti nereikia aukštos tempera­tūros, augalai pakenčia nedideles šalnas, tačiau geriausiai auga esant maždaug 16 °C temperatū­rai. Jeigu dirvoje pakanka drėgmės, krapai su­dygsta per 10-15 dienų. Sudygusius reikia išre­tinti, nes tankiai auginami būna blogesnės koky­bės, mažiau aromatingi. Norint visą vasarą turėti šviežių krapų, rekomenduojama juos sėti 2-3 kartus. Sėjos ir priežiūros darbai tokie pat kaip salotų.