Krapai nuo neatmenamų laikų visų žinoma ir paplitusi daržovė. Jų tėvynė – Viduržemio jūros rytinė pakrantė. Vakarų ir Šiaurės Europoje krapai paplito XVI amžiuje. Dėl malonaus aromato ir švelnaus skonio jie daug kur vartojami. Krapų aromatas priklauso nuo juose esančio gausaus kiekio eterinio aliejaus. Šviežiuose krapuose gausu vitamino C, karotino, vitaminų B1, B2, PP, fosforo, kalio, kalcio, magnio, fosforo ir geležies druskų. Šviežiais krapais aromatizuojama ir vitaminizuojama daugumas maisto patiekalų. Jų dedama į salotas, mišraines, mėsos, žuvies, daržovių sriubas bei antruosius patiekalus. Dedami į paruoštus patiekalus arba 5-10 minučių prieš baigiant virti. Krapų stiebai su nebaigusiomis nokti sėklomis yra būtinas komponentas raugiant agurkus. Iš krapų išskirtas eterinis aliejus vartojamas konditerijos, konservų, likerių bei degtinės pramonėje ir parfumerijoje.
Žiemai krapus galima džiovinti. Gerai sudžiovinti, nepraradę spalvos išlaiko aromatines ir maistines savybes.
Medicinoje krapai vartojami esant padidintam kraujospūdžiui. Liaudies medicinoje krapų sėklų ir lapų bei stiebų nuoviru gydomas šlapimo pūslės uždegimas, virškinimo trakto ligos, padidintas kraujospūdis bei nemiga. Teigiama, kad, išgėrus kiapų nuoviro, lengviau atsikosėti, sumažėja skausmas, kūdikius maitinančioms motinoms padaugėja pieno.
Auginimo sąlygoms krapai nereiklūs, gerai auga ir pavėsyje, tačiau aromatingesni saulėtoje vietoje. Sėkloms dygti nereikia aukštos temperatūros, augalai pakenčia nedideles šalnas, tačiau geriausiai auga esant maždaug 16 °C temperatūrai. Jeigu dirvoje pakanka drėgmės, krapai sudygsta per 10-15 dienų. Sudygusius reikia išretinti, nes tankiai auginami būna blogesnės kokybės, mažiau aromatingi. Norint visą vasarą turėti šviežių krapų, rekomenduojama juos sėti 2-3 kartus. Sėjos ir priežiūros darbai tokie pat kaip salotų.