Lapinukai
Phyllohius sp. sp.
Polifagai. Vabalai puola daugelį lapuočių medžių, tarp jų ir vaismedžius, ypač obelis ir kriaušes. Lapų pakraščiuose matyti netaisyklingos (įvairaus didumo ir formos), bet dažniausiai gilios ir siauros, statmenos iškandos. Kenkia ir vaismedžių žiedams.
Žalingiausias yra ilgasis lapinukas (Ph. oblongus L.; ). Po augalų likučiais bei nukritusiais lapais ir dirvos viršutiniame sluoksnyje žiemoja patys vabalai. Išlenda sprogstant medžių pumpurams. Jie yra 3,5—6 mm ilgio, siauro kūno, juodi, žvilgantys, ištįsusią priekyje į platų straublelį galva. Antsparniai dažnai rudi, geltonai rudi ar juosvi, apaugę retais plonais pasišiaušusiais plaukeliais. Antenos ir kojos visuomet geltonos. Kiaušinius deda į dirvą, prie medžių kamienų. Lervos minta smulkiomis medžių ir krūmų šaknelėmis. Naujos kartos vabalai pasirodo liepos mėnesį.
Tokiu pat būdu vaismedžiams kenkia kriaušinis lapinukas. Tai 5—6,5 mm ilgio vabalai, jų kūnas — kresnas, juodas ar rudas, padengtas siaurais kiek blizgančiais pilkšvais, gelsvais ar varinės spalvos žvyneliais. Antenos ir kojos rusvos. Skydelis apaugęs tankiais baltais plaukeliais.
Sidabražvynis lapinukas . Jis — 3,5—6 mm ilgio, siauro juodo, padengto ryškiais auksiško žalumo ir melsvais žvyneliais kūno. Tarp žvynelių antsparniuose auga pasišiaušę geltoni plaukeliai. Antenos ir kojos rusvos.
Apsaugos priemonės. Nedideliuose soduose rytais vabalus kratyti ant polietileninės plėvelės ir naikinti, pramoniniuose — naudoti insekticidus.