Sėklavaisinių vaizmedžių (obelų, kriaušių) kenkėjai
Kriaušinis pjūklelis audėjas Neurotoma ilaviventris Retz. Puola dažniausiai kriaušes, rečiau vyšnias ir trešnes. Matyti stamboki netankūs voratinkliniai lizdai, kuriuose gyvena maždaug 20 mm oranžiškai geltonos lervos. Galva juoda, trys poros…
Lapinukai Phyllohius sp. sp. Polifagai. Vabalai puola daugelį lapuočių medžių, tarp jų ir vaismedžius, ypač obelis ir kriaušes. Lapų pakraščiuose matyti netaisyklingos (įvairaus didumo ir formos), bet dažniausiai gilios ir…
Auksauodegis verpikas Euproctis chrysorrhoea L. Kenkia obelims, kriaušėms, slyvoms, ąžuolams, rečiau kitiems lapuočiams. Vasarą tarp voratinkliais sutrauktų lapų matyti plaukuoti vikšrai, o rudenį šakučių galuose kaba iš sausų lapų ir…
Neporinis verpikas Lymantria dispar L. Kenkia vaismedžiams ir daugeliui kitų lapuočių, rečiau — spygliuočiams. Rudenį ant kamienų matosi pailgos, iki 4 cm, 500—800 kiaušinių krūvelės, pridengtos gelsvai pilkais plaukeliais. Kiaušiniai…
Žieduotasis verpikas Malacosoma neustria L. Kenkia vaismedžiams, dažniau obelims ir kitiems lapuočiams medžiams. Skleidžiantis pumpurams, matyti stambios voratinklių gūžtos, kuriose gyvena iki 55 mm, apaugę retais plaukeliais vikšrai. Rudai rusva nugara…
Didysis žiemsprindis Erannis deiolaria Cl. Daugelio lapuočių medžių, kartu ir vaismedžių, sprogstančius pumpurus ir jaunus lapus gegužės antroje pusėje bei birželio pradžioje graužia rudi vikšrai. Jie turi 2 poras pilvelio…
Mažasis žiemsprindis Operophtera brumata L. Puola daugelį lapuočių medžių, tarp jų ir vaismedžius. Besiskleidžiančius pumpurus, vėliau lapus, žiedpumpurius ir žiedus apgraužia maždaug 25 mm ilgio žali vikšrai. Išilgai jų šonų…
Obelinė voratinklinė kandis Yponumeuta malinellus Zell. Ant žydinčių obelų pasitaiko voratinklinių gūžtų, kuriose gyvena ir graužia lapus 12—18 mm, pilkai gelsvi obelinės voratinklinės kandies vikšrai. Ant jų nugarų yra dvi…
Vaismedinė makštikandė Coleophora hemorobiella Scop. Puola obelis, kriaušes, slyvas, šermukšnius, ąžuolus. Lapuose matyti apvalios pilkos ar rudos minos (įgraužos), kenkėjas gyvena makštyje. Išskleisti drugių sparnai yra 12—14 mm ilgio. Priekiniai…
Obelinė Ūgliakandė Kenkia obelims, rečiau kitiems erškėtinių šeimos augalams. Pavasarį sprogstant pumpurams jaunuose soduose ir medelynuose matyti nebeaugančių išdžiūvusių pumpurų ir vystančių ūglių, kurie obelims žydint išdžiūsta. Jų viduje taką…
Lapsukė obelinė kandis Simaethis pariana Cl. Puola obelis, rečiau kitus vaismedžius. Pažeisti jų lapai paruduoja. Po nukritusiais lapais arba po kamieno žievės atplaišomis žiemoja drugiai ir lėliukės. Drugiai pradeda skraidyti…
Vaismedinis lapsukis Hedya nubiferana Haw. (Argyroploce variegana Hb.) Kenkia vaismedžiams: dažniausiai — obelims, rečiau — šermukšniams, slyvoms. Puola ir kitus lapuočius medžius. Žaliojo kūgio fazėje, kai vidutinė paros temperatūra pakyla…