Poskiepių auginimas. Vaismedžių sėklos dygsta tik po tam tikro laikotarpio- stratifikacijos. Obelų ir kriaušių sėklų stratifikavirno laikotarpis svyruoja nuo 3 iki 4 mėnesių, kaulavaisinių - iki 6 mėnesių ir ilgiau.…
Agrastinis geltonasis pjūklelis (Pteronidea ribesii Scop.). Vabzdys rausvai geltonas, volo formos, 4,5-7 mm ilgio. Sparnai skaidrūs; gyslos tamsiai rudos. Skraido uogakrūmių žydėjimo metu. Lervos 15-16 mm ilgio, gelsvai žalios, turi…
Slyvinis miltamaris (Hyalopterus prutli Goeffr.). Pailgai ovalus, melsvai žalsvas, padengtas pilkšvomis miltelių pavidalo vaškinėmis išskyromis. Sifonai ir uodegėlė rusvi. Kai būna vidutinė temperatūra (8°C), iš kiaušinėlių išsirita lervos. Masiškai plinta…
Obelinis žaliasis amaras (Aphis mali F.). Besparnės patelės - žalios, 2 mm dydžio, sparnuotos - juodos, žaliu pilveliu. Kiaušinėliai juodi, blizgantys, ovalūs. Žiemoja ant metūglių. Lervos ir suaugėliai pradeda kenkti…
Kablelinis skydamaris (Lepidosaphes ulmi L.). Patelės bekojės, neturi akių ir antenų. Kūnas kriaušės formos, baltas, matinis, pigidijus geltonas. Iš viršaus kūną dengia 2 - 4 mm ilgio kablelio formos rudas…
Kekerinį puvinį sukelia pilkasis kekeras (Botrytis cinerea Pers. ex Fr.). Tai daugiausiai žalos padaranti liga, nuo kurios nukenčia uogos, o kai esti drėgnas vėsus oras, pažeidžia ir žiedynus, vaiskočius, užuomazgas…
Žievėplaiša. Ligos sukėlėjas avietinis dvyngrybis (Didymella applanata Sacc). Pažeidžiami jauni, žali ūgliai. Vidurvasarį ant jų atsiranda rausvai violetinių dėmių, išsidėsčiusių aplink lapkočių prisegimo vietas. Ūgliams medėjant, dėmių vietose žievė pašviesėja,…
Deguliai. Ligos sukėlėjas serbentinė pusausūnė (Pseudopeziza ribis Kleb). Šis grybas pažeidžia juodųjų (rečiau raudonųjų) serbentų, agrastų lapus, lapkočius, vaiskočius ir vaisius. Ant laipų vasarą pasirodo rudos, apvalios ar kampuotos iš…
Kokomikozę sukelia kaulavaisinis pupurgrybis (Coccomyces hiemalis Higg.). Nuo 1961 m. pradėjusi plisti Lietuvoje liga, padarė daug žalos vyšnynams. Pažeidžia lapus, uogas, vaiskočius. Ant vyšnių lapų viršutinėje pusėje vasarą atsiranda pavienių,…
Citosporozė. Ligą sukelia sodinės citosporos (Cytospora) genties grybai. Ši liga pažeidžia obelų, kriaušių, slyvų, kartais ir vyšnių kamienus ir šakas. Dažniausiai nukenčia jaunos obelys, nors gali būti pažeisti įvairaus amžiaus…
Antraknozė. Sukėlėjas obelinis svylagrybis (Cryptosporiopsis curvispora (Peck.) Gremen). Tai pavojingiausia medelynų ir jaunų sodų liga. Pažeidžia kamienus, šakutes, o sandėliuose - obuolius. Dažniausiai pastebimos jaunų medelių šakų pažastyse nekrozinės, tamsiai …
Tiesioginių tulpių kenkėjų nedaug. Vieni jų — amarai. Baltijos šalyse tulpėms kenkia šios amarų rūšys: Mysodes persicae Sulz., Neomyzus circumflexus Buckt, Macrosiphum euphorbia Thom., Aphis fabae Scop. (Rupais, 1972). Amarai…